Jungtinė Karalystė ir toliau „ragins nedelsiant paleisti V. Kara-Murzą“, – sakė užsienio reikalų sekretorius Jamesas Cleverly, o ministerija dėl šios bylos iškvietė Rusijos ambasadorių Andrejų Keliną.
Maskvos teismas nuteisė V. Kara-Murzą kalėti 25 metus, Rusijai toliau kariaujant Ukrainoje ir vis labiau slopinant opozicijos balsus. Teismas pripažino V. Kara-Murzą kaltu dėl valstybės išdavystės, „melagingos“ informacijos apie Rusijos kariuomenę skleidimo ir priklausymo „nepageidaujamai organizacijai“, pranešė Maskvos teisme dalyvavęs AFP žurnalistas.
„Rusijos nesirūpinimas pamatinių žmogaus teisių, įskaitant žodžio laisvę, apsauga, kelia nerimą, – teigė J. Cleverly. – Mes ir toliau raginame Rusiją laikytis savo tarptautinių įsipareigojimų, įskaitant Vladimiro Kara-Murzos teisę į tinkamą sveikatos priežiūrą“.
Londonas jau įvedė sankcijas teisėjui, vadovavusiam teismo procesui, už „ankstesnį dalyvavimą žmogaus teisių pažeidimuose“.
Vokietija pirmadienį taip pat sukritikavo V. Kara-Murzos nuteisimą.
„Griežčiausiai smerkiame šį nuosprendį“, – sakė užsienio reikalų ministerijos atstovė spaudai. Paak jos, nuosprendis parodė, kad „represijos Rusijoje pasiekė šokiruojantį lygį“.
JT žmogaus teisių vadovas Volkeris Türkas pirmadienį paragino Rusiją nedelsiant paleisti V. Karą-Murzą.
„V. Kara-Murza buvo teisiamas dėl kaltinimų, kurie akivaizdžiai susiję su teise laisvai reikšti savo nuomonę... iš nieko neturėtų būti atimta laisvė naudotis savo žmogaus teisėmis, todėl raginu Rusijos valdžios institucijas nedelsiant jį paleisti“, – sakoma V. Türko pareiškime.
