Valstybinė televizija rodė V. Putiną šalia Antrojo pasaulinio karo veteranų Raudonojoje aikštėje, kur tūkstančiai paradine uniforma vilkinčių Rusijos kariškių susirinko žygiuoti grojant kariniam pučiamųjų orkestrui.
Per karinį paradą, skirtą sovietų pergalės prieš nacistinę Vokietiją 78-osioms metinėms paminėti, Raudonojoje aikštėje saulėtu oru žygiavo tūkstančiai karių, vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą imtasi griežčiausių saugumo priemonių.
V. Putinas kreipėsi į karius sakydamas, kad Rusijos ateitį lems Ukrainoje kovojantys kareiviai, ir teisino daugiau nei prieš metus pradėtą karą Ukrainoje.
„Dabar nėra nieko svarbiau už jūsų kovines pastangas“, – sakė V. Putinas, kreipdamasis į Ukrainoje kovojančius karius, kai kurie jų dalyvavo parade. „Šiandien nuo jūsų priklauso šalies saugumas, mūsų valstybingumas ir žmonių ateitis“, – sakė jis.
„Šiandien civilizacija vėl yra lemtingame lūžio taške, – kalbėjo V. Putinas. – Prieš mūsų tėvynę pradėtas tikras karas. Tačiau mes atrėmėme tarptautinį terorizmą, ginsime Donbaso gyventojus ir garantuosime savo saugumą“.
Rusijos pateikta informacija, šalies karinę galią demonstravo daugiau nei 10 tūkst. karių su 125 karinės technikos vienetais. Nors iš pradžių nebuvo numatyta, kad atvyks kokie nors užsienio lyderiai, vėliau paskelbta, kad laukiama buvusių sovietinių respublikų Baltarusijos, Kazachstano, Tadžikistano, Turkmėnistano, Kirgizijos, Uzbekistano ir Armėnijos vadovų.
V.Putinas pradėjo savo kalbą Maskvos Raudonojoje aikštėje sveikindamas savo karo vadus Ukrainoje ir kaltindamas Vakarų elitą ir globalistus „provokuojant konfliktus“.
V.Putinas ciniškai tikino, kad Rusija ginasi nuo „tarptautinio terorizmo“, nepaisant to, kad pati Rusija jau daugiau nei 14 mėnesių vykdo plataus masto karą kaimyninėje Ukrainoje ir šantažuoja visą Vakarų pasaulį.
Kremliaus šeimininkas sakė, kad „bet kokia viršenybės ideologija yra nepriimtina Maskvai“.
Pasak gynybos ir saugumo analitiko profesoriaus Michaelo Clarke'o, visų akys krypsta į Raudonąją aikštę, kur vyksta Pergalės dienos paradas, ir Rusija nori, kad „viskas vyktų teisingai“.
Stebėdamas, kaip Rusijos kariuomenės kareiviai žygiuoja per Maskvos aikštę, jis sakė, kad „jei kas nors įvyks ne pagal planą, tai bus istorija, kuri apskries visą likusį pasaulį“.
„Daug ceremonijų kituose miestuose buvo atšauktos, šiuo metu žinome apie 12 ir dar skaičiuojame“, – ekspertą cituoja „Sky News“.
Jei kas nors sutriktų, tai būtų nukreipta į šiandienos renginį Maskvoje arba kitą renginį Sankt Peterburge, antrame pagal dydį Rusijos mieste, svarstė M.Clarke'as.
Įvardijo pagrindinį V. Putino tikslą
V.Putinas mėgina panaudoti Pergalės dienos paradą Maskvoje, kad parodytų nuolatinę Kremliaus įtaką Vidurinėje Azijoje.
Tai praneša Karo studijų institutas (ISW), kuriuo remiasi „Ukrinform“.
Pažymima, kad Kazachstano prezidentas Kasimas Žomartas Tokajevas, Kirgizijos prezidentas Sadiras Džaparovas, Uzbekistano prezidentas Šavkatas Mirzijojevas ir Tadžikistano prezidentas Emomali Rachmonas dalyvaus Pergalės dienos parade Maskvoje gegužės 9 d. Į Rusijos sostinę dalyvauti parade taip pat atvyko Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka ir Armėnijos premjeras Nikolas Pašinianas.
Praėjusių metų gegužės 9-ąją į Maskvą neatvyko nė vienas užsienio lyderis, o Kazachstanas, Kirgizija ir Uzbekistanas nerengė šiai datai skirtų paradų, kai kur buvo motyvuojama tuo, kad koronaviruso pandemija kelia pavojų sveikatai, pažymi analitikai.
„Vėlyvas pranešimas apie Vidurinės Azijos lyderių dalyvavimą greičiausiai rodo, kad jie nenori tiesiogiai ir viešai palaikyti karo, nepaisant Kremliaus pastangų“, – mano ISW ekspertai.
Kaip jau buvo pranešta, Armėnijos ministras pirmininkas N. Pašinianas ir Kazachstano prezidentas K. Ž. Tokajevas gegužės 8–9 dienomis lankosi Maskvoje su darbo vizitais Rusijos prezidento V. Putino kvietimu.
Pergalės dieną stelbia nesėkmės Ukrainoje
Antradienį V.Putinas vadovauja Pergalės dienos minėjimui, tačiau šventę stelbia Rusijos nesėkmės mūšio lauke Ukrainoje, konfrontacija su Vakarais ir naujų išpuolių namuose baimė.
Kariniame parade minint 1945 m. sovietų pergalę prieš nacistinę Vokietiją dalyvauja mažiausiai šeši posovietiniai lyderiai, įskaitant Armėnijos ministrą pirmininką ir Kazachstano prezidentą.
V. Putinas, kurio arešto orderį išdavė Tarptautinis Baudžiamasis Teismas, kreipėsi į tūkstančius karių Maskvos Raudonojoje aikštėje, ten imtasi sustiprinto saugumo.
Tačiau po 14 mėnesių trunkančių kovų Ukrainoje Rusija mažai kuo gali pasigirti – per karinę kampaniją jai nepavyko užimti Bachmuto miesto, karinę vadovybę drasko nesutarimai, o Kijevas rengiasi kontrpuolimui.
Rengiantis iškilmėms, Rusija patyrė virtinę incidentų, įskaitant sprogimus, nuvertusius traukinius, gaisrus, Kremliaus užpuolimą dronais ir sprogdinimą, per kurį buvo sužeistas aršus Kremliaus šalininkas rašytojas Zacharas Prilepinas.
Daugiau nei dvi dešimtys miestų ir miestelių ne tik arti Ukrainos sienos, bet ir tolimesniuose Rusijos regionuose saugumo sumetimais atšaukė karinius paradus.
Nuo pat atėjimo į valdžią 2000 m. V. Putinas kursto patriotinį įkarštį dėl 1945 m. sovietų pergalės prieš nacistus ir sustiprino savo, kaip sovietų valdžios paveldėtojo, statusą. Kremlius taip pat pasitelkia atmintį apie Antrąjį pasaulinį karą, kad pateisintų puolimą Ukrainoje, teigia, jog kovoja su Vakarų remiamais „fašistais“.
Vis dėlto valdžia atsisakė planų surengti vadinamojo „Nemirtingojo pulko“ žygį, per kurį žmonės neša per Antrąjį pasaulinį karą žuvusių veteranų ar šeimos narių nuotraukas. Valdžia sako, jog tai padaryta saugumo sumetimais, tačiau Kremliaus kritikai tvirtina, kad daugelis rusų būtų nešę ir žuvusiųjų Ukrainoje nuotraukas, o tai pabrėžtų Maskvos nuostolių mastą.
