442 EP nariai palaikė šią rezoliuciją, 144 balsavo prieš, o 33 politikai susilaikė. Šiame neįpareigojančiame pareiškime valstybės narės raginamos „kuo greičiau rasti tinkamą sprendimą“ ir įspėjama, kad „parlamentas galėtų imtis atitinkamų priemonių, jei tokio sprendimo nebus“.
Vengrija jau kurį laiką Briuselyje yra užsitarnavusi maištininkės etiketę – ji barta dėl teisės viršenybės pažeidimų, dėl žmogaus teisių pažeidimų (ypač, LGBT bendruomenės), žiniasklaidos varžymų, dėl to, kokios nevienareikšmiškos pozicijos laikosi Rusijos sukelto karo Ukrainoje akivaizdoje.
Europarlamentaras Juozas Olekas Žinių radijo laidoje „Gyvenu Europoje“ pripažino, kad ši naujausia rezoliucija – nors ir svarbi, vis tik labiau simbolinė, nes EP neturi galios keisti pirmininkaujančių valstybių tvarkos – tą gali padaryti tik Europos Sąjungos valstybių vadovai Europos Vadovų Taryboje. O EVT sprendimai priimami konsensusu – visos valstybės turi palaikyti sprendimą. Labai naivu būtų tikėtis, kad už savo pačios pirmininkavimo atšaukimą balsuotų pats Budapeštas.
„Svarbiausia, kad žmonės mato, jog EP nepraleidžia tokių pažeidimų, kurie šiandien yra Vengrijoje. Man ne kartą yra tekę kalbėtis su įvairių partijų atstovais, kurie yra netgi patys Vengrijos dešinieji – kai neformaliai kalbi, jie iš tikrųjų sutinka, kad tie pažeidimai yra ir kad būtų gerai, kad jie būtų nedaromi, Vengrija būtų pilnateisė ir solidari Europos Sąjungos narė“, – kalbėjo europarlamentaras.
Tačiau ne už uždarų durų ir ne konfidencialiai, liejasi vengrų kritika. Ne sykį ES veiksmus prieš savo šalį Vengrijos lyderis Viktoras Orbanas yra vadinęs „raganų medžiokle“.
Panašu, kad į Vengrijos pusę stotų ir Lenkija. Mat apie šią situaciją viešėdamas Moldovoje Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis atsiliepė kritiškai. „Tokiu būdu sugriauti visą ES valdymo būdą yra ne tik kelias į niekur, bet ir kelias į bedugnę“, – sakė vienas Varšuvos lyderių. Lenkijoje dabar nelengvos dienos valdantiesiems – keli šimtai tūkstančių žmonių savaitgalį išėjo į gatves protestuoti prieš šios valstybės valdžią.
Paprastai šalys narės pirmininkavimui ES ruošiasi net ir ne vienerius metus. Lietuva jau po truputį žengia savo pirmuosius žingsnius, susijusius su pirmininkavimu ES 2027 metais. Tad, jei toks stebuklas įvyktų, ir Lenkija su Vengrija palaikytų Budapešto pirmininkavimo ES atšaukimą, J. Olekas paaiškino, kaip galėtų pasikeisti ES pirmininkaujančių valstybių eiliškumas, visa tai įvertinus.
„Europos Parlamentas ir kreipėsi į šalis nares, į Tarybą ir Komisiją, kad pasižiūrėtų, kokie galimi sprendimai: ar būtų pasislenkama per tą pusmetį kitų valstybių, kurios jau ruošiasi pirmininkavimui, tik reikėtų tą pradėti šiek tiek anksčiau; ar kuri nors valstybė galėtų ne visai iš eilės tą padaryti... Yra įvairūs variantai. Bet, aš manau, kad tas tikrai nebūtų priežastis, dėl kurios nebūtų galima to pirmininkavimo eiliškumo pakeisti.“, – variantus vardino J. Olekas.
O kas, jei nieko nepavyks pakeisti?
„Tai, bet jeigu tas nepavyktų pasiekti, tai yra įvairių pozicijos demonstravimo būdų – posėdžių metu, dėstant pozicijas ir, galų gale, vizitai, ir kiti dalykai, kurie būna į pirmininkaujančią šalį, galima daug ką padaryti, todėl, man atrodo, kad pakankamai anksti Parlamentas, likus dar daugiau nei metams laiko, tokią poziciją labai aiškiai išdėstė ir tai yra vienas iš tokių spaudimo būdų: tu negali nekreipti dėmesio į visų Europos piliečių atstovų nuomonę“.
