„Rusijos karas Ukrainoje reiškia ir naują erą vidaus saugumui“, – sakoma vidaus reikalų ministrės Nancy Faeser pratarmėje. „Vykstant karui Kremliaus vadovybė remiasi Rusijos žvalgybos tarnybų darbu“, – sakė N. Faeser.
„Ateityje reikia laukti dar didesnės ir agresyvesnės nelegalios Rusijos šnipinėjimo operacijos, taip pat iš Rusijos vykdomos veiklos kibernetinėje erdvėje“, – nurodė BfV.
Rusijos žvalgybos tarnybos mėgina permesti į Vokietiją naujų darbuotojų bei vykdo arba atnaujina veiklą su jau esamais.
Balandžio viduryje Berlynas dėl šnipinėjimo išsiuntė kelis Rusijos diplomatus, 20 Vokietijos diplomatų buvo išsiųsti iš Maskvos. Po mėnesio Rusija nustatė 350 leistiną vokiečių darbuotojų skaičių Rusijoje, todėl šimtai valstybės ir vietos tarnautojų, dirbančių Vokietijos institucijose Rusijoje, buvo priversti palikti šalį. Berlyno atsakas neužtruko, Rusijai liepta uždaryti keturis iš penkių konsulatų Vokietijoje.
Maskvos karas Ukrainoje lemia BfV kovos su šnipinėjimu veiklą, tačiau agentūra įvardijo ir Kiniją, kaip vieną iš keturių svarbiausių Vokietiją šnipinėjančių veikėjų.
Pekinas kelia „didžiausią grėsmę, susijusią su ekonominiu ir moksliniu šnipinėjimu bei tiesioginėmis užsienio investicijomis Vokietijoje“. Kinijos žvalgybos tarnybas domina ir Vokietijos kariuomenės „struktūra, ginkluotė ir parengimas“, sakoma BfV pranešime.
Kitos dvi šnipinėjimo pavojų keliančios šalys yra Turkija ir Iranas. N. Faeser paminėjo ir Šiaurės Korėją, „labai įsitraukusią į žvalgybos operacijas“ Vokietijoje. Iranas ir Turkija daugiausia dėmesio skiria asmenims ir grupėms, kurias laiko politine opozicija vyriausybei, pranešė BfV.
