ES vyriausybės vis dar bando nuspręsti, kaip toliau gyvuoti nutraukiant jautrius verslo ryšius su Pekinu, kad nepasikartotų pražūtinga bloko priklausomybė nuo Rusijos.
Tačiau nepaisant Pekino ekonominio gąsdinimo ir dviprasmybių dėl karo Ukrainoje, kai kurios Europos galiūnės dabar nori sušvelninti santykius su Kinija.
Vienas Rytų Europos pareigūnas „Politico“ pasakojo, kad likus kelioms dienoms iki ketvirtadienio aukščiausiojo lygio susitikimo kai kurios Vakarų Europos vyriausybės bandė dar labiau sušvelninti „ir taip jau nuobodų“ pareiškimo projektą, kad „neįsiutintų Kinijos“.
Europos politikams klausimas, kaip elgtis su Pekinu, yra keblus. Vašingtonas spaudžia juos apsaugoti savo ekonomiką nuo Kinijos komunistų partijos užgaidų ir rimtai vertinti pavojų saugumui, kurį kelia nuolatinė Xi Jinpingo sąjunga su V. Putinu. Tuo pat metu ES įmonių eksportas į Kiniją sudaro 230 mlrd. eurų per metus.
Vokietija baiminasi pažeisti savo didžiulius verslo interesus Kinijoje, o Prancūzija skeptiškai vertina JAV požiūrį, pagal kurį didinamas spaudimas Pekinui ir ribojama Vakarų įtaka Kinijos įtakai svarbiausioms tiekimo grandinėms.
