Į tokį sprendimą griežtai sureagavo Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
„Vengrija nepateikė jokių motyvų, dėl kurių būtų galima atidėti Švedijos įstojimą į NATO, – „Twitter“ paskyroje rašė G. Landsbergis. – Kita vertus, Lietuva pabrėžia Švedijos svarbą Europos gynybai, todėl Vilniuje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime pastatysime papildomą kėdę.“
„Nepalikime kėdės tuščios“, – paragino ministras.
Vengrijos sprendimas yra tik dar vienas iš jau metus trunkančių atidėliojimų, rašo naujienų agentūra AP.
Viktoro Orbano vyriausybė tikino, kad Švedijos politikai „akivaizdžiai melavo“ apie Vengrijos demokratijos būklę, todėl kai kurie įstatymų leidėjai neapsisprendė, ar paremti stojimo paraišką.
Švedija kartu su kaimynine Suomija atsisakė ilgalaikio karinio neutralumo po to, kai 2022 m. vasarį Rusija įsiveržė į Ukrainą, ir greitai pranešė ketinanti prisijungti prie NATO.
