„Mes žinome, kad FSB buvo pavesta jį nužudyti. Ar jiems pasiseks tai padaryti? Pamatysime. Taigi bet kokiu atveju visi tokie galimi pasikėsinimai nužudyti neįvyks greitai. Prireiks šiek tiek laiko, kol bus rasti tinkami metodai ir pasiekta tokia stadija, kai jie bus pasirengę įvykdyti didžiulę operaciją.
Tačiau dar kartą norėčiau pabrėžti, kad tai didelis atviras klausimas. Ar jiems pasiseks tai įgyvendinti? Ar jie išdrįs įvykdyti šį įsakymą?“, – sakė K. Budanovas.
Pasak jo, jei J. Prigožinas būtų įgyvendinęs pirminį savo maišto planą, Rusija jau būtų suskilusi bent į dvi dalis.
„Jeigu tą dieną J. Prigožinas būtų įžengęs į tuščią Kremlių, jis būtų parodęs visuomenei, kad Kremlius tuščias. Ministrų nėra. Nėra jokių aukštų pareigūnų. Jie visi pabėgo. Jis būtų parodęs, kad Rusijoje nėra valdžios.
Tačiau kita vertus kai kurie pareigūnai iš Sankt Peterburgo ar kitų vietų būtų ėmę tvirtinti, kad jie yra teisėta valdžia, šalyje būtų susidariusi padėtis, kai yra dvi valdžios, ir ji bematant suskiltų.
Atsižvelgiant į tai, kad jiems pavyko susitarti (...) Rusijos vadovybei pavyko laimėti šiek tiek laiko. Bet vis tiek J. Prigožino veiksmai labai pakirto jos, kaip viską kontroliuojančio valdžios ramsčio, poziciją ir ji niekada nebebus tokia pati“, – pridūrė K. Budanovas.
Ginkluotas „Wagner“ maištas kilo birželio 23 d., samdinių vadas J. Prigožinas pradėjo žygį į Maskvą prieš Rusijos karinę vadovybę, ypač gynybos ministrą Sergejų Šoigu, bet staiga jį nutraukė.
Baltarusiją valdantis Aliaksandras Lukašenką paskelbė tarpininkavęs deryboms su J. Prigožinu ir pasiūlęs jam ir samdiniams prieglobstį Baltarusijoje. Po to buvo paskelbta, kad „Wagner“ samdiniai grįžta į savo stovyklas.
