O ką kita manyti, jei po grėsmingos V.Putino kalbos pilietinį karą norėjusiam sukelti generolui per parą staiga atleidžiamos visos nuodėmės, už nepaklusnumą jis siunčiamas į Baltarusiją ir dar su visa kariauna gąsdinti lenkų, lietuvių, latvių ir estų.
Vėl samdinius finansuoti ir aprūpinti ginklais, kurie ką tik buvo nukreipti į Kremlių.
Tuo metu J.Prigožinas skraido iš Maskvos į Minską nuosavu lėktuvu, susitikinėja su buvusiais „sąmokslo“ dalyviais ir vietoj kameros gyvena apartamentuose.
Nenustebsiu, jei po kelių savaičių pasirodys žiniasklaidoje nuotrauka su draugiškai besišnekučiuojančiais V.Putinu ir J.Prigožinu.
Jeigu „maištas“ buvo spektaklis, kokiems žiūrovams jis skirtas?
Spėju, nors įrodymų ar net artimos spėjimui informacijos neturiu, kad V.Putino kalbą turėjo išgirsti galimi perversmininkai. Apie tokius jau seniai kalbama, ir Rusijos prezidento apsauga kruopščiai konspektuoja. Kažkuris Dūmos veikėjas jau užklausė pasienio vadų pateikti pavardes aukšto rango Rusijos piliečių, kurie „maišto“ metu skubiai kirto valstybės sieną.
JAV ir britų žvalgybos pareiškė turėjusios žinių apie rengiamą „maištą“ dar prieš dvi savaites iki jam prasidedant. O Rusijos žvalgyba nieko nežinojo? JAV politikai „maišto“ nekomentuoja. Politologai tikina, kad V.Putino valdžia, režimas susilpnėjo. Vardijami galimi kandidatai į Rusijos prezidento postą vietoj V.Putino. Vėl sklinda įvairiausios versijos apie Kremliaus šeimininko sveikatą.
Man atrodo, kad ir po „rinkimų“ vadas bus tas pats. Kažkada prezidentas buvo D.Medvedevas, bet vadovavo V.Putinas. Kremliaus propagandininkai dieną naktį aukština vadą kaip įveikusį maištininkus ir neleidusį prasidėti sumaiščiai.
Ukraina, patarta JAV, fronte nepasinaudojo „maištu“. Todėl, kad JAV žvalgyba daugiau žino apie „maišto“ užkulisius. Iš karo lauko žinios – prieštaringos.
Kijevas skelbia pamažu atkovojantis okupuotas teritorijas, bet kartu pripažįsta aršią okupantų gynybą. Kažkas net apskaičiavo, kiek metų prireiks judant tokiu tempu kaip dabar, kad būtų pasiektos 1991 metų ribos. Maždaug šešiolikos.
Seniai girdėtas V.Zalužnas pranešė, kad Ukraina perima strateginę iniciatyvą. Padėk Dieve.
Sparčiai artėja NATO viršūnių susibūrimas. Vilniaus gyventojai pageidautų, kad tokie susibūrimai sostinėje būtų kuo dažnesni. Gatvės akyse gražėja, duobių kaip nebūta.
NATO generalinis sekretorius J.Stoltenbergas aiškiai viešai pasakė, kad šiame Aljanso susitikime oficialiai (formaliai) Ukraina nebus pakviesta tapti NATO nare.
Kai kurie Kremliaus strategai tuo netiki, leidžia suprasti, kad reikėtų komplikuoti NATO viršūnių darbą Vilniuje. Paprasčiau tariant, surengti provokacijų. Lietuvoje susirūpinta sienos apsauga. Kiek man žinoma, šia kryptimi Lietuvoje daug dirbama ir daug kam neblogai pasiruošta. Galimos įvairiausios provokacijos.
Deja, tenka dirbti vadovaujantis nuostata – karas rytoj. Ne kalendorinis „rytoj“. Ypatingas vaidmuo tenka išorinei žvalgybai, kontržvalgybai, strateginių objektų apsaugai. Dabar – diversijų epocha. Šioje srityje Rusija labai išmani.
Lietuvoje nuolat bus Vokietijos karinis vienetas – brigada. Geras ir savalaikis sprendimas. Teks didinti ir išlaidas gynybai.
Kitais metais Lietuvoje – net treji rinkimai. Rinkimai į Europos Parlamentą (EP) pas mus nepopuliarūs, todėl rinkėjų dalyvavimas bus menkas. Faktiškai rungiasi partijos ir jų šalininkai. Laimi gausesnė organizacija. Daugybė gyventojų neturi nė menkiausio supratimo, ką EP veikia ir kokia jo prasmė. Viena, ką eiliniai piliečiai žino, – EP nariai gauna didelius atlyginimus.
Kiek tenka girdėti, nepadidėjo Lietuvos gyventojų suvokimas, ką veikia ir kitos Europos Sąjungos institucijos. O kaip įsivaizduojama ES ateitis, kokios reikalingos didžiulės organizacijos reformos, neverta ir klausti. Kai stojome į ES ir keleri metai po to, buvo parengta plati švietimo programa, aiškinanti, kas yra ES. Šiuo metu ta programa labai sumenkusi ir dulka knygų lentynose.
O kas dar penkerius metus bus Lietuvos prezidentas?
Manau, G.Nausėda pasisiūlys ir toliau vadovauti savo šaliai. Ir tikriausiai rinkimus laimės. Dabartinė Lietuvos užsienio politika aiški, aktyviai remiama Ukraina. Prezidento metinis pranešimas iš esmės į kitų metų rinkimus ir nukreiptas. Net nevengiant detalių demonstruojama, kad ne tik žinomos Lietuvos ekonominės, socialinės, kultūros ir švietimo problemos, bet ir turima ką pasakyti.
Bandymai prikibti prie G.Nausėdos praeities ir buvusios rinkimų kampanijos esą įtartinų epizodų neprilipo. Ir nebeprilips, nes Lietuvos žmonėms tai visiškai neįdomu. Mat bent jau žodžiais G.Nausėda daug dėmesio paskyrė kultūros ir švietimo problemoms, lituanistikai. Už jį ir balsuosiu. Nebent atsirastų kandidatas su pribloškiančia programa. Kol kas tokio asmens nematyti. Partijos Lietuvoje silpnos, savo kandidato nesugeba nei surasti, nei paruošti.
Seimo rinkimai bus intriguojantys, nes tradicinė švytuoklė iš kairės į dešinę ir atvirkščiai gali ir sustoti. Avanscenoje gali pasirodyti nesisteminiai dariniai. Žinoma, daug ką lems ekonominė situacija. Jeigu ji bus prasta ir vis prastėjanti, nesvarbu, dėl kokių priežasčių, kalti bus valdantieji.
Gal išankstinių rinkimų idėja ir buvo bandymas pabėgti. Dabar jau aišku – rinkimai bus „pagal grafiką“.
