Balandžio mėnesį ministro pirmininko Viktoro Orbano vyriausybė nusprendė paleisti 700 įkalintų kontrabandininkų ir suteikė jiems tris dienas išvykti iš šalies. Vengrija teigia, kad jos kalėjimuose yra 2 600 žmonių iš 73 šalių, 13 proc. visų kalinių, o tai labai brangiai atsieina mokesčių mokėtojams.
Tačiau Europos Sąjungos (ES) vykdomoji valdžia teigia, kad nebuvo įdiegta jokia sistema, kad būtų galima stebėti, ar sulaikyti prekeiviai žmonėmis atliks likusią bausmę savo tėvynėje.
Vengrijos sprendimas ypač supykdė Austriją, ji sugriežtino sienos kontrolę, kad neleistų nuteistiesiems ją kirsti. Europos Komisija pareiškė mananti, kad „tokios sutrumpintos sankcijos, taikomos asmenims, nuteistiems už kontrabandos nusikaltimus, nėra nei veiksmingos, nei atgrasančios bei neatsižvelgiančios į nagrinėjamų bylų aplinkybes“.
Dabar Vengrija turi du mėnesius paaiškinti, kaip ketina spręsti Briuselio susirūpinimą sukėlusią problemą, kitaip Europos Komisija gali iškelti bylą Budapeštui.
Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto pasmerkė šį žingsnį ir sakė, kad prekeiviai žmonėmis gali veikti dėl to, kad ES įstatymai skatina migraciją.
