„Žinoma, Nobelio fondas nusprendžia, ką jie nori pakviesti. Tačiau, kaip ir daugelis kitų, buvau labai nustebęs, kad pakviesta Rusija“, – sakoma rašytiniame ministro pirmininko Ulfo Kristerssono pranešime naujienų agentūrai AFP.
„Nebūčiau to daręs, jei tvarkyčiau kvietimus į apdovanojimų ceremoniją, ir suprantu, jog tai nuliūdino daugelį žmonių tiek Švedijoje, tiek Ukrainoje“, – pridūrė U. Kristerssonas.
Ketvirtadienį Nobelio fondas, kasmet Stokholme organizuojantis Nobelio premijų teikimo ceremoniją ir pokylį, paskelbė pakviesiantis visus ambasadorius, atstovaujančius šalis Švedijoje ar Norvegijoje. 2022 m. fondas nusprendė nepakviesti Rusijos ir Baltarusijos ambasadorių dėl karo Ukrainoje bei Irano pasiuntinio dėl susidorojimo su protestais šalyje.
„Akivaizdu, kad pasaulis vis labiau dalijasi į sferas, kuriose mažėja dialogo tarp turinčiųjų skirtingas pažiūras, – sakoma Nobelio fondo vykdomojo direktoriaus Vidaro Helgeseno pranešime. – Siekdami atremti šią tendenciją, dabar išplėtėme kvietimus švęsti ir suprasti Nobelio premiją bei laisvo mokslo, kultūros ir laisvų, taikių visuomenių svarbą“.
Keli žinomi Švedijos politikai, įskaitant Centro, Žaliųjų ir Kairiosios partijos lyderius, pareiškė dėl Rusijos pakvietimo boikotuosiantys renginį.
Prašmatni šventė kasmet rengiama Stokholme gruodžio 10 d., kai karalius Karlas XVI Gustavas įteikia apdovanojimus laureatams medicinos, fizikos, chemijos, literatūros ir ekonomikos srityse, o po to vyksta iškilmingas pokylis, kuriame dalyvauja apie 1200 svečių. Tą pačią dieną Osle vyksta atskira taikos premijos teikimo ceremonija.
