„Dauguma karų trunka ilgiau, nei tikimasi jų pradžioje, – sakė J. Stoltenbergas interviu Vokietijos žiniasklaidos grupei „Funke“. – Todėl turime ruoštis ilgam karui Ukrainoje“.
2022 metų vasarį Maskva pasiuntė savo pajėgas į Ukrainą ir pirmą kartą po kelių dešimtmečių pertraukos sugrąžino karą į Europą.
Birželio mėnesį Kijevas pradėjo kontrpuolimą, verždamasis per įtvirtintas Rusijos pozicijas pietuose ir rytuose, tačiau pasiekė tik ribotų laimėjimų.
„Visi norime greitos taikos, – sakė J. Stoltenbergas. – Tačiau kartu turime pripažinti: jei prezidentas (Volodymyras) Zelenskis ir ukrainiečiai nustos kariauti, jų šalies nebeliks“.
„Jei prezidentas (Vladimiras) Putinas ir Rusija sudės ginklus, tada turėsime taiką“, – pabrėžė jis.
Kalbėdamas apie Ukrainos ambicijas prisijungti prie aljanso, J. Stoltenbergas sakė: „Nėra jokių abejonių, kad Ukraina galiausiai taps NATO nare“.
Pasak jo, liepos mėnesį vykusiame aljanso aukščiausiojo lygio susitikime Kijevas „priartėjo prie NATO“.
„Kai šis karas baigsis, mums reikės saugumo garantijų Ukrainai. Priešingu atveju istorija gali pasikartoti“, – pridūrė jis.
Liepos mėnesį aukščiausiojo lygio susitikime Vilniuje NATO vadovai susitarė, kad Ukraina galės prisijungti prie aljanso, kai bus įvykdytos tam tikros sąlygos, o JAV ir Vokietijos pareigūnai leido suprasti, kad tarp jų bus ir sąlygos Kijevui vykdyti reformas, skirtas demokratijai ir teisės viršenybei apsaugoti.
