„Prancūzija labai budri dėl Armėnijos teritorinio vientisumo, nes tai pastatyta ant kortos“, – interviu televizijai sakė E. Macronas.
Jis pridūrė, kad Rusija dabar yra Baku „bendrininkė“, o Azerbaidžano sąjungininkė Turkija „visada rėmė jo (Azerbaidžano) veiksmus“.
Armėnija viešai atsiribojo nuo savo tradicinės sąjungininkės Rusijos, per pastarąjį konfliktą nesuteikusios Jerevanui jokios konkrečios paramos.
E. Macronas sakė, kad Azerbaidžano valdžia dabar yra „netrukdoma“ ir „kelia grėsmę Armėnijai“.
Etninių armėnų gyvenamas Kalnų Karabacho regionas tarptautiniu mastu pripažįstamas Azerbaidžano dalimi, tačiau tris dešimtmečius buvo valdomas separatistų administracijos. Azerbaidžanas jau atgavo dalies Karabacho kontrolę per 2020 m. karą, o dabar ketina užimti visą teritoriją.
Sekmadienį Jerevanas pranešė, kad Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas ir Azerbaidžano prezidentas Ilhamas Alijevas kitą mėnesį surengs susitikimą Ispanijoje, tačiau E. Macronas apie jį neužsiminė. „Mes suteiksime politinę paramą, kad būtų pasiekta ilgalaikė taika, dėl kurios būtų galima derėtis“, – sakė E. Macronas.
