Trišalės derybos, kuriose dalyvavo šalių ministrų pavaduotojai ir padėjėjai, laikomos mėginimu sumažinti Pekino susirūpinimą dėl stiprėjančių Vašingtono saugumo ryšių su Tokiju ir Seulu. Pekinas apibūdino derybas kaip „išsamią diskusiją siekiant atnaujini stabilų bendradarbiavimą“.
„Buvo sutarta, kad Kinijos, Japonijos ir Pietų Korėjos bendradarbiavimas atitinka bendrus trijų šalių interesus“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Wang Wenbinas.
Trys šalys susitarė „per kelis ateinančius mėnesius“ surengti užsienio reikalų ministrų susitikimą ir paskatinti „vadovų susitikimą (...) visoms trims šalims patogiu laiku“, sakė Wang Wenbinas.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministerija taip pat pranešė, kad diplomatai „sutarė dėl trišalioį viršūnių susitikimo kaip galima greičiau ir trišalio parengiamojo ministrų susitikimo“.
Pastarąjį kartą toks viršūnių susitikimas įvyko 2019 metais. Nuo to laiko nebuvo surengtas joks kitas lyderių viršūnių susitikimas, tam sutrukdė diplomatiniai bei istoriniai Seulo ir Tokijo ginčai, iš dalies susiję su Japonijos kolonijiniu valdymu Korėjos pusiasalyje 1910–1945 metais.
Pietų Korėjos užsienio reikalų ministras Park Jinas pabrėžė, kad trijų šalių bendradarbiavimas yra „reikšmingas ne tik Šiaurės Rytų Azijai, bet ir taikai, stabilumui bei klestėjimui pasaulyje“, prieš susitikimą paskelbė ministerija. Ministras pabrėžė, kad trys šalys kartu „sudaro 20 proc. pasaulio gyventojų ir 25 proc. pasaulio bendrojo vidaus produkto“.
Didėjant branduolinius ginklus turinčios Šiaurės Korėjos grėsmei, Pietų Korėjos prezidentas Yoon Suk Yeolas suartino Seulą su sąjungininku Vašingtonu ir drauge siekia užkasti karo kirvį su Japonija, taip pat artima JAV sąjungininke.
