Turkija sušaukė aukščiausio lygio nacionalinio saugumo posėdį, kad parengtų atsaką į sekmadienio išpuolį.
Policija nušovė vieną iš užpuolikų, o kitas žuvo greičiausiai per savižudišką išpuolį prie Turkijos vidaus reikalų ministerijos, per sprogimą buvo sužeisti du saugumo pareigūnai.
Atsakomybę už šį pirmąjį nuo 2016 m. sprogdinimą Ankaroje prisiėmė Kurdistano darbininkų partijos (PKK), Turkijos ir jos Vakarų sąjungininkių laikomos teroristine grupe, atšaka.
„Mūsų saugumo pajėgos išsiaiškino, kad du teroristai atvyko iš Sirijos ir ten buvo apmokyti“, – per televiziją sakė užsienio reikalų ministras Hakanas Fidanas. „Nuo šiol visa infrastruktūra, dideli objektai ir energetikos objektai, priklausantys (ginkluotoms kurdų grupuotėms) Irake ir Sirijoje, yra teisėti mūsų saugumo pajėgų taikiniai, – pridūrė jis. – Rekomenduoju trečiosioms šalims laikytis atokiau nuo šių objektų“.
Praėjus kelioms valandoms po sekmadienio atakos Turkija surengė oro antskrydžius prieš PKK užnugario bazes šiauriniuose Irako kalnuose. Gynybos ministerija trečiadienį paskelbė naujus vaizdus, neva rodančius, kad ankstesnę naktį buvo smogta PKK taikiniams Irake. Įtampai didėjant, Irako gynybos ministras Thabetas Al Abbasi ketvirtadienį atvyksta į Ankarą derybų su kolega Yasaru Guleru.
Nukautas įtariamas kurdas
H. Fidano komentarai perša mintį, kad Turkija gali suintensyvinti bepiločių orlaivių ir artilerijos smūgius Sirijoje.
Trečiadienį Turkijos žiniasklaida pranešė, kad žvalgybos agentūra MIT surengė operaciją Sirijoje ir nužudė vieną įtariamųjų Stambulo sprogdinimais pernai lapkritį, kai žuvo šeši žmonės. Didžiojoje Britanijoje įsikūrusi organizacija „Syrian Observatory for Human Rights“ patvirtino, kad antradienį šiaurės rytų Sirijoje, pusiau autonominiame kurdų regione, buvo nužudytas „žvalgybos pareigūnas“.
Ankara Sirijoje turi karines bazes ir remia grupes, kovojančias ir su režimo pajėgomis, ir su kurdais.
JAV remiamos Sirijos demokratinės pajėgos (SDF), iš tikrųjų kurdų kariuomenė šiame rajone, vadovavo kovoms, per kurias 2019 m. džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ kovotojai buvo galutinai pašalinti iš jų teritorijos Sirijoje. Tačiau Turkija laiko Kurdų liaudies apsaugos dalinius (YPG), dominuojančius SDF, PKK atšaka.
Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pradėjo ginkluotus įsiveržimus į Siriją ir ne kartą grasino išplėsti atakas prieš YPG.
Antradienį Ankara taip pat paskelbė per reidus kurdų dominuojamuose Turkijos pietryčiuose sulaikiusi 67 įtariamus PKK narius.
Mainais į Švedijos narystę
Sekmadienio išpuolis sutapo su Turkijos parlamento sesijos pradžia, per ją įstatymų leidėjų bus prašoma ratifikuoti Švedijos narystę NATO.
Ratifikavimą stabdo Turkijos pyktis, kad Švedijos policija atsisako uždrausti PKK ir jų šalininkų eitynes Stokholme.
Kai kurie analitikai mano, kad PKK galimai mėgina blokuoti ratifikavimą, nes tai pagerintų Ankaros ir Vašingtono santykius. Pasak analitikų, Turkija siekia priversti JAV atsisakyti remti SDF – tokio politikos pasikeitimo Ankara gali tikėtis mainais už Švedijos narystės ratifikavimą.
