JAV prezidento J. Bideno ir Izraelio premjero Benjamino Netanyahu ryšiai kurį laiką buvo įtempti dėl pastarojo politiko kraštutinių dešiniųjų valdančiosios koalicijos Izraelyje. Nors J. Bidenas iš esmės yra proizraelietiškas, jis ne visada sutiko su B. Netanyahu.
Dviejų politikų draugystė išgyveno daugybę nesklandumų, įskaitant Izraelio premjero paniekinamą elgesį su buvusiu JAV prezidentu Baracku Obama ir jo bandymus sužlugdyti B. Obamos remiamą Irano branduolinį susitarimą. Taip pat Izraelis nebeturi patikimos dviejų partijų paramos JAV. Vis daugiau demokratų, ypač pažangiųjų, yra linkę viešai abejoti besąlygiška JAV parama Izraeliui.
Izraelio valdžios elgesys su palestiniečiais, įskaitant gyvenviečių statybą žemėse, į kurias palestiniečiai pretenduoja kaip į būsimos valstybės vietą, vis labiau kėlė demokratų nerimą. B. Netanyahu atviras pritarimas D. Trumpui per jo pirmąją prezidento kadenciją taip pat suneramino daugelį kairiųjų. D. Trumpas savo ruožtu ėmėsi daugybės žingsnių, kad paremtų B. Netanyahu, įskaitant Jeruzalės pripažinimą Izraelio sostine.
Nepaisant to, JAV prezidentas J. Bidenas patikino, kad ir toliau palaikys glaudžius ryšius su Izraelio ministru pirmininku. B. Netanyahu šeštadienį paskambinęs J. Bidenas pasakė: „Esame pasirengę pasiūlyti visas tinkamas paramos priemones Izraelio vyriausybei ir žmonėms“.
Vėliau šeštadienį kalbėdamas iš Baltųjų rūmų J. Bidenas teigė, kad jo administracija remia Izraelio saugumą „tvirtai ir nepajudinamai“.
„Kai šį rytą kalbėjausi su ministru pirmininku B. Netanyahu, pasakiau jam, kad Jungtinės Valstijos palaiko Izraelio žmones šių teroristų išpuolių akivaizdoje. Izraelis turi teisę ginti save ir savo žmones, viskas“, – sakė jis.
„Kol kas J. Bidenas tikrai neturi kitos išeities, kaip tik nepaprastai palaikyti B. Netanyahu“, – situaciją komentavo buvęs JAV pareigūnas, dalyvavęs Artimųjų Rytų taikos derybose, Aaronas Davidas Milleris.
Pervestos įšaldytos lėšos
Respublikonų partijos pirminių prezidento rinkimų kampanija jau dabar yra aktyvi. J. Bidenas gali būti kaltinimas, kad neseniai sudaręs susitarimą su Iranu dėl kalinių apsikeitimo, prisidėjo prie išpuolių prieš Izraelį pakurstymo.
Respublikonų kandidatai į prezidentus šeštadienį peikė J. Bideno administraciją. Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris yra pagrindinis kandidatas į postą, atkreipė dėmesį į tai, kad administracija neįšaldė Irano lėšų, ir teigė, kad J. Bidenas „išdavė Izraelį“.
J. Bideno administracija šiais metais padarė išimtį, pagal kurią buvo atsisakyta įšaldyti milijardus dolerių Irano lėšų, siekiant išlaisvinti penkis amerikiečius, anot JAV pareigūnų, neteisėtai sulaikytus Irane. Kritikai, atsižvelgdami į tai, kad Iranas finansuoja „Hamas“, susiejo šias lėšas su išpuoliais Izraelyje.
„Joe Bidenas išdavė Izraelį, jis išdavė mūsų šalį. Būdamas prezidentas aš vėl stosiu už Izraelį ir mes nutrauksime pinigų skyrimą palestiniečių teroristams pirmąją dieną“, – sakė D. Trumpas, dalyvaudamas rinkimų kampanijoje Ajovoje.
Kandidatas į JAV prezidento postą, buvęs Naujojo Džersio gubernatorius, Chrisas Christie taip pat susiejo JAV ir Irano susitarimą su smurtu Izraelyje ir pridūrė, kad J. Bidenas „parodė silpnumą ir neryžtingumą“.
Aukšto rango administracijos pareigūnas šeštadienį pareiškė, kad milijardai dolerių, kuriuos J. Bideno administracija atšaldė pagal susitarimą, „nebuvo skirti Iranui, jie skirti tik humanitariniams tikslams ir nebuvo išleistas nė vienas centas“.
Ilgai lauktas susitarimas
Vis dar svarstomas istorinis Izraelio ir Saudo Arabijos susitarimas dėl santykių normalizavimo, kuris, kaip tikėjosi J. Bidenas, artėja prie pabaigos. JAV prezidentas taip pat susiduria politiškai opiu klausimu šalies viduje – karu Ukrainoje.
Kai paskutinį kartą tarp Gazos Ruožo ir Izraelio kilo didelis smurtas, J. Bidenas ir aukščiausi Amerikos pareigūnai atliko svarbų užkulisinį vaidmenį tarpininkaujant dėl ugnies nutraukimo. Prezidentas šešis kartus kalbėjosi su B. Netanyahu ir po vieną kartą su Palestinos savivaldos prezidentu Mahmudu Abbasu, neturinčiu realios valdžios Gazos ruože, bei Egipto prezidentu Abdel Fattah el-Sisi.
JAV pareigūnai taip pat kiekvieną valandą palaikė ryšius su regiono pareigūnais ir ragino Egipto ir Kataro vadovus bendradarbiauti su palestiniečių kovotojų grupuotėmis Gazoje, kad būtų pasiektas susitarimas dėl ugnies nutraukimo.
Kai kurie prezidento sąjungininkai demokratai agitavo imtis ryžtingesnio atsako. Tačiau vyresnieji Baltųjų rūmų pareigūnai apskaičiavo, kad būtų produktyviau tyliai dirbti su sąjungininkais siekiant nutraukti smurtą.
Tai buvo daugiau nei prieš dvejus metus. Per tą laiką JAV ir Izraelio santykiai tapo dar sudėtingesni. J. Bidenas griežtai pasisakė prieš B. Netanyahu vyriausybės bandymus pertvarkyti teismų sistemą, kurie, jo ir kitų pareigūnų nuomone, reiškia demokratijos eroziją.
Tai privertė atidėti jų tiesioginį susitikimą iki praėjusio mėnesio. Rugsėjį politikai susitiko deryboms JT Generalinės Asamblėjos kuluaruose Niujorke. Tuo metu J. Bidenas pripažino, kad jiedu turi aptarti daugybę „sunkių klausimų“, tarp jų – klausimus, susijusius su „stabdžiais ir atsvaromis“.
Vienas pareigūnas, atsisakęs nurodyti savo tapatybę, teigė, kad susitikimas galiausiai buvo konstruktyvus ir nuoširdus. Susitikime nedalyvavo jokie šių valstybių vadovų padėjėjai. J. Bidenas vėliau pakvietė B. Netanyahu apsilankyti Baltuosiuose rūmuose.
Vis dėlto B. Netanyahu pastangos išlaikyti savo kraštutinių dešiniųjų valdančiąją koaliciją gali dar labiau apsunkinti Amerikos diplomatinį įsikišimą į konfliktą.
Kai kurie ekspertai vertina, kad dėl susiskaldžiusios palestiniečių politinės aplinkos JAV pareigūnams bus sunku rasti patikimą derybų partnerį. Politinis sąstingis tarp palestiniečių, kurių lyderis M. Abbasas paskutinį kartą ketverių metų kadencijai buvo išrinktas 2005 m., bet tebėra valdžioje, tik apsunkino JAV diplomatinį atsaką, jai beieškant su kuria palestiniečių frakcija kalbėtis.
Dar šią savaitę J. Bidenas tikėjosi, kad bus baigtas rengti svarbus susitarimas su Izraeliu ir Saudo Arabija dėl oficialių diplomatinių ryšių užmezgimo, galintis pakeisti visą Artimųjų Rytų padėtį.
Buvo tikimasi, kad į susitarimą bus įtrauktas B. Netanyahu sutikimas dėl tam tikrų nuolaidų palestiniečiams, įskaitant galimą gyvenviečių įšaldymą ir sutikimą su galimu Palestinos valstybės sukūrimu.
„Akivaizdu, kad tokiam Saudo Arabijos žingsniui reikės komponento – turės būti sprendžiami esminiai izraeliečių ir palestiniečių klausimai“, – po J. Bideno susitikimo su B. Netanyahu sakė vienas amerikiečių pareigūnas, pridūręs, kad tai buvo aiškiai pasakyta lyderių susitikime.
Dėl šeštadienį prasidėjusio smurto Izraelyje labai sunku įsivaizduoti, kad B. Netanyahu šiuo metu sutiktų su tokiomis nuolaidomis. B. Netanyahu kraštutinių dešiniųjų koalicijos partneriai gali primygtinai reikalauti tęsti kovas. Tačiau demokratai ir kiti, susirūpinę dėl civilių aukų Gazos ruože ar už jo ribų, ilgainiui gali paraginti J. Bideną spausti B. Netanyahu nutraukti operaciją. Tai gali sukelti skilimus B. Netanyahu politinėje koalicijoje.
Kai kurių ekspertų nuomone, vargu, ar J. Bidenas sugebės sustabdyti B. Netanyahu nuo intensyvaus atsako, pavyzdžiui, galimo antžeminio įsiveržimo į Gazos ruožą, dėl kurio gali žūti daug civilių gyventojų.
