Katalikų Bažnyčia Rusijoje pasmerkė memorialo M. Reiniui ir kitoms stalinizmo aukoms nugriovimą

Katalikų Bažnyčios filialas Rusijoje trečiadienį paragino atstatyti nugriautą paminklą arkivyskupui, tapusiam Stalino laikų represijų auka.

Rusų stačiatikių bažnyčios kunigas laiko kryžių per mišias mažoje katalikų koplyčioje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Rusų stačiatikių bažnyčios kunigas laiko kryžių per mišias mažoje katalikų koplyčioje.<br>Reuters/Scanpix nuotr.
Daugiau nuotraukų (1)

Lrytas.lt

2023-10-25 16:51

Raginimas pareikštas Rusijai ėmus stiprinti Kremliaus patriotinę istorijos versiją, kurioje dažnai nutylimi stalinizmo nusikaltimai.

Valdžios institucijos neseniai nugriovė sieną šalia Vladimiro miesto kalėjimo, ant kurios buvo pritvirtintos paminklinės lentos Lietuvos arkivyskupui Mečislovui Reiniui ir kitiems užsieniečiams, kurie buvo įkalinti Stalino teroro laikais.

M. Reinys mirė kalėjime 1953 metais, jį šešeriais metais anksčiau buvo suėmusi Stalino slaptoji policija.

Katalikų Bažnyčia M. Reinį, kuris praėjusio amžiaus trečiajame dešimtmetyje trumpai ėjo Lietuvos užsienio reikalų ministro pareigas, yra pripažinusi kankiniu.

„Jis buvo tikras krikščionis ir ganytojas. Savo ištikimybę Kristui jis įrodė kalėjime, kur buvo laikomas dėl neteisingų kaltinimų. Šia prasme jis patyrė tokį pat likimą, kaip ir daugelis kitų tikinčiųjų – įskaitant stačiatikių vyskupus, kurie ten mirė“, – naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė Katalikų Bažnyčios Maskvos arkivyskupijos generalinis vikaras Kirilas Gorbunovas.

„Toks žmogus, žinoma, nusipelno, kad jo atminimas būtų įamžintas jo kankinystės vietoje“, – pridūrė jis.

Valdžios institucijos teigė, kad memorialinė siena buvo nugriauta, nes buvo nesaugi, pranešė Rusijos žiniasklaida.

Rusijos santykiai su sovietine praeitimi yra problemiški. Šalis šlovina pergalę prieš nacistinę Vokietiją vadinamajame Didžiajame Tėvynės kare, tačiau oficialiuose naratyvuose dažnai nutyli politinius persekiojimus ir Stalino laikais vykdytus žiaurumus.

Per masinių represijų kampaniją nuo praėjusio amžiaus ketvirtojo iki šeštojo dešimtmečio milijonai žmonių buvo suimti, sušaudyti arba išsiųsti į Gulago kalėjimų stovyklas.

Nuo tada, kai Rusija praėjusių metų vasarį pradėjo karą prieš Ukrainą, šalies istorijos kritika laikoma nepatriotiška.

Per 20 mėnesių trunkantį karą visoje Rusijoje dingo dar keli paminklai sovietinių represijų aukoms atminti.

Lietuvos ir Lenkijos pareigūnai taip pat paragino atstatyti paminklą Vladimire, kuriame buvo dedikacijos ir žymioms lenkų bei ukrainiečių aukoms.

„Rusijoje jau ne pirmą kartą griaunami paminklai, skirti stalininio totalitarinio režimo aukoms pagerbti, – teigiama antradienį paskelbtame Lietuvos užsienio reikalų ministerijos pareiškime. – Tai galima vertinti tik kaip nepagarbos istorinei tiesai bei aukų atminimui veiksmus“.

UAB „Lrytas“,
A. Goštauto g. 12A, LT-01108, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus pagalba@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2024 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.
„Lietuva tiesiogiai“: nerimas dėl karo – kaip jį valdyti?