„Lenkija nugalėjo, demokratija nugalėjo“, – teigė „Pilietinės koalicijos“ lyderis Donaldas Tuskas, – „Tai blogų laikų pabaiga, tai PiS vyriausybės pabaiga.“ Ilgus metus Lenkijos „Teisės ir teisingumo“ partija kėlė problemas Europos Sąjungoje, Lenkija atmetė Bendrijos teisės viršenybę nacionalinių įstatymų atžvilgiu, prie šios valdžios prasidėjo ir tylūs svarstymai, ar apskritai verta likti Bendrijoje, radosi ir terminas „Polexit“, klausimų kėlė ir kiti šios šalies demokratijos principai. Kaip po rinkimų keisis Lenkija Europos Sąjungos kontekste?
Pasak Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto politologo dr. Mariusz Antonowicz, naujoji valdžia gražins Lenkiją į europinį kelią, bet čia itin svarbų vaidmenį suvaidins tai, kaip su naujaja Lenkijos valdžia elgsis Europos Komisija.
„Europos Komisija yra iškėlusi sąlygas Lenkijai, kurias šalis turi įgyvendinti, pavyzdžiui, kas liečia teismų reformą, kad pavyktų gauti įšaldytus pinigus. Europos Komisijai yra pagunda, apie kurią signalizavo ir Donaldas Tuskas, ir Europos liaudies partijos pirmininkas Manfredas Weberis, kad štai atėjo mūsiškiai, taigi duokim jiems tuos pinigus. Bėda ta, kad dabartiniai valdantieji taps opozicija. Jie yra įsitikinę, kad Briuselis yra valdomas Berlyno, kad tai yra liberalų, marksistų irštva, kuri turi sąmokslą prieš Lenkiją ir nori ją sužlugdyti. Taigi, jei Europos Komisija padarys nuolaidas „saviškiams“, tai kita pusė Lenkijoje dar labiau radikalizuosis. Jie tikrai įsitikins, kad reikia „Polexit“. O jei Europos Komisija išlaikys nuoseklią politiką, reikalaus įgyvendinti reikalavimus, tuomet tikėtina, kad kitoje pusėje atsiras išvada, kad galbūt taikyta buvo per daug spaudimo, be reikalo buvo įsivelta į konfliktą su Europos Komisija, kad teismų reforma buvo pasmerkta žlugti. Europos Komisijos elgesys gali potencialiai nulemti, ar Lenkijoje formuosis „Polexit“ partija“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ nurodė M. Antonowicz.
Svarbu ir tai, kad prieš pat rinkimus buvę valdantieji įtvirtino didesnį prezidento vaidmenį užsienio politikoje. Prezidentas Andrzej Duda priklauso „Teisės ir teisingumo“ partijai, o tai reiškia, kad jis gali kišti pagalius į ratus, naujajai valdžiai judant atgal į europinį kelią. Anot politikos eksperto, Lenkija sulietuvino savo politiką. „Dabar viskas turi būti suderinta su prezidentu: Europos Komisijos atstovai, pozicija Europos klausimais, Europos Vadovų Taryba. Gali kilti truputėlį įtampų, bet ar jos materializuosis priklausys nuo to, kaip naujoji valdančioji dauguma sugebės sutarti su prezidentu. Teoriniu galimybių sutarimui yra. Nors prezidentas nemėgsta D. Tusko asmeniškai ir turėtų būti suinteresuotas blokuoti pokyčius, prezidentui lieka dveji metai iki kadencijos pabaigos. Jis jau kalba, kad svajoja apie tarptautinę karjerą. Taigi, valdantieji tai galėtų palengvinti arba užblokuoti. Valstiečių partijos lyderis Wladyslawas Kosiniakas-Kamyszas turi gerus asmeninius santykius su A. Duda. Egzistuoja šis laukas, kur galėtų rastis koks nors modus vivendi. Tai pamatysime per artimiausius mėnesius“, – pažymėjo politologas.
Nors opozicinės partijos džiūgauja, kad taps valdančiaisiais, visgi rinkimus, pagal balsus, laimėjo „Teisė ir teisingumas“. Tai nurodo, kad nemaža dalis Lenkijos visuomenės pritaria radikaliems šios partijos veiksmams. A. Antonowicz neatmeta, kad partija gali bandyti mobilizuoti savo rinkėjus protestams, pokyčių pasipriešinimams. Visgi, daug kas priklausys nuo pačių naujųjų valdančiųjų. „Jie turės parodyti, kad nėra priešai. Jau dabar kalba, kad jie yra bloga naujiena „Teisės ir teisingumo“ partijai, bet ne jos rinkėjams. Maždaug, kad darys viską, kad jie jaustųsi savi. Mano nuomone, tas betoninis „Teisės ir teisingumo“ elektoratas, kuriam svarbūs Berlyno ar Briuselio klausimai, jo nėra daug. Labiau yra klausimai dėl statuso, dėl socialinių išmokų, gyvenimo kokybės, orumo. Jei šie dalykai bus tęsiami ir tobulinami, tai tas dalykas atsvers“, – teigė A. Antonowicz.
Pasak eksperto, nėra aišku ir kokia ateitis laukia „Teisės ir teisingumo“ partijos. Neatmetama galimybė, kad partija suskils. Prasidės diskusijos, kaip partija atrodys po Jaroslawo Kaczynskio pasitraukimo. Partija gali skilti į grynai euroskeptišką „Polexit“ partiją, gali skilti ir į nuosaikią partiją – tai vis dar nėra aišku.
Lenkija kartu su Viktoro Orbano Vengrija iki šiol cituotos kaip galvos skausmai Europos Sąjungai. Dalis apžvalgininkų mano, kad dabar Lenkijos rolę tarsi perims Roberto Fico Slovakija. Visgi, A. Antonowicz akcentuoja, kad R. Fico suvokia, jog Slovakija be Europos Sąjungos funkcionuoti negali.
„Skirtingai nei Orbanas, Fico neieško pagalbos Maskvoje ar Kinijoje. Taigi, manyčiau, kad būtent Orbanui tokia Lenkija yra bloga naujiena. Jis tampa gan dideliu atskalūnu ir netenka paskutinio partnerio šioje vietoje“, – „Žinių radijo“ laidoje „Gyvenu Europoje“ kalbėjo Vilniaus universiteto politologas dr. M. Antonowicz.
