Buvęs gynybos ir vidaus reikalų ministras A. Vulinas, savo nacionalistiniais protrūkiais ne kartą sukėlęs diplomatinius ginčus su kaimyninėmis šalimis, yra vienas iš nedaugelio aukšto rango Europos politikų, oficialiai apsilankiusių Maskvoje po pernai Kremliaus pradėtos invazijos į Ukrainą.
„Jungtinės Amerikos Valstijos ir Europos Sąjunga prašo mano galvos, kad nereikėtų įvesti sankcijų Serbijai“, – sakoma A. Vulino pareiškime. Jis teigė nebūsiąs „šantažo ir spaudimo Serbijai priežastis“, todėl „pateikęs savo neatšaukiamą atsistatydinimo pareiškimą“.
Liepos mėnesį JAV skyrė sankcijas A. Vulinui už įtariamą korupciją ir įsitraukimą į prekybą narkotikais, taip pat apkaltino 51 metų politiką padedant Rusijai plėsti savo įtaką Balkanuose bloginant saugumą ir stabilumą regione. A. Vulinas viešai propaguoja „serbų pasaulį“ – įvairiose šalyse gyvenančių serbų sąjungą, kritikų nuomone, labai panašią į Maskvos stumiamą „rusų pasaulį“.
Serbija nuo 2012 m. siekia narystės Europos Sąjungoje, tačiau Balkanų valstybė beveik visiškai priklausoma nuo rusiškų dujų. Serbija dažnai nukrypsta nuo Briuselio užsienio politikos linijos, Belgradas atsisakė taikyti sankcijas Maskvai po jos invazijos į Ukrainą, bet Jungtinėse Tautose pasmerkė Maskvos agresiją.
Serbija taip pat kliaunasi Maskvos veto teise JT Saugumo Taryboje neleisdama 2008 m. nepriklausomybę paskelbusiam Kosovui, savo buvusiai provincijai, įgyti tarptautinį pripažinimą.
