Maskvai užpuolus Ukrainą, įtampa tarp Rusijos ir buvusios sovietinės Moldovos, turinčios 2,6 mln. gyventojų, padidėjo. Pernai Moldova pateikė prašymą įstoti į Europos Sąjungą (ES) ir ne kartą kaltino Rusiją kišimusi.
Prieš sekmadienį vykusį pirmąjį vietos rinkimų ratą prezidentė Maia Sandu perspėjo, kad „partijos, kurioms moka Kremlius, apsimetančios proeuropietiškomis (...) mėgins pajungti Moldovą užsienio interesams“ ir apkaltino jas balsų pirkimu. Jos proeuropietiška „Veiksmo ir solidarumo“ partija (PAS) teigė per pirmąjį ratą užėmusi pirmąją vietą beveik dviejuose trečdaliuose apskričių. Antrasis balsavimo ratas numatytas lapkričio 19 dieną.
Vis dėlto PAS kandidatui nepavyko laimėti Kišiniovo mero pareigų, antrąją kadenciją laimėjo dabartinis sostinės vadovas Ionas Cebanas, buvęs prorusiškos Socialistų partijos narys, vėliau pasivadinęs proeuropietišku. Jis gavo beveik 51 proc. balsų, rodo galutiniai rezultatai. Už PAS kandidatą Lilianą Carpą balsavo tik 28 proc. rinkėjų, tai nepateisino lūkesčių, kad jis galės mesti iššūkį I. Cebanui per antrąjį ratą.
PAS teigimu, ji pirmauja 19-oje iš 32 apskričių ir laimėjo 240 mero postų. Iš viso ketverių metų kadencijai renkami 898 merai ir daugiau nei 11 tūkst. vietos tarybų narių. „Šie rinkimai (...) yra mūsų kelionės į Europą išbandymas“, – rinkimų apylinkėms užsidarius žurnalistams sakė parlamento pirmininkas iš PAS Ionas Grosu.
Prieš dvi dienas iki rinkimų vyriausybė paskelbė uždraudusi kandidatus iš prorusiškos partijos „Šansas“, įtariamos finansavusios savo rinkimų kampaniją nelegaliais pinigais iš Rusijos. Partija siejama su besislapstančiu verslininku Ilanu Šoru, už akių nuteistu už sukčiavimą. Vyriausybė siekia jo išdavimo iš Izraelio, jis ten pabėgo prasidėjus teisinėms problemoms.
Tarp kariaujančios Ukrainos ir ES bei NATO narės Rumunijos esanti Moldova dažnai pavadinama viena skurdžiausių Europos valstybių.
