Tikimasi, kad įpareigojantį pasaulinį susitarimą pavyks sudaryti, kad būtų sumažintas žalingas taršos plastiku poveikis gamtai ir žmonių sveikatai.
Plastiko gamintojų asociacijos „Plastics Europe“ teigimu, 2022 m. visame pasaulyje pagaminta 400,3 mln. tonų plastiko – dukart daugiau nei 2002 m.
Daugiau nei 90 proc. šio kiekio sudarė naftos pagrindu gaminamos medžiagos, nors padidėjo ir biologinės kilmės bei perdirbtų žaliavų dalis.
Didžiausią nerimą kelia plastiko gyvavimo ciklas, kadangi turi praeiti šimtmečiai, kad pagamintas plastikas suirtų. Mokslininkų teigimu, 76 proc. visų nuo 1950 m. iki 2018 m. susidariusių plastiko atliekų atsidūrė sąvartynuose arba gamtoje.
Skaičiuojama, kad į vandenynus kasmet patenka nuo 4,8 iki 12,7 mln. tonų plastiko atliekų, iš kurių išsiskiriančios smulkios plastiko dalelės – vadinamasis mikroplastikas – arba toksinės cheminės medžiagos kenkia ekosistemoms.
Kaip rašoma JT aplinkos apsaugos programos ataskaitoje, iki 2040 m. taršą plastiku visame pasaulyje galima būtų sumažinti 80 proc.
2022 m. kovą daugiau nei 170 šalių atstovai Jungtinėse Tautose priėmė sprendimą siekti sudaryti susitarimą dėl kovos su plastiko tarša.
