Antradienį Helsinkis apkaltino Maskvą tyčia leidžiant tinkamų kelionės dokumentų neturintiems migrantams kirsti Suomijos sieną, tokiu būdu siekiant destabilizuoti kaimyninę šalį.
„Mes giliai apgailestaujame, kad Suomijos valdžia pasirinko savo noru nukrypti nuo buvusių gerų santykių“, – trečiadienį kalbėdamas su žurnalistais sakė Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas, kai jam buvo užduotas klausimas apie Suomijos komentarus.
Rusija turi 1 340 km ilgio sausumos sieną su Suomija, kuri nuo Sankt Peterburgo apylinkių Rusijoje tiesiasi iki pat Poliarinio rato.
Rusijai 2022 m. vasarį užpuolus Ukrainą, šalių santykiai tapo įtempti.
Nuo to laiko Helsinkis atsisakė dešimtmečiais trukusio neutraliteto ir balandį įstojo į NATO.
Maskva perspėjo, kad imsis nenurodytų „atsakomųjų priemonių“, jei Suomija prisijungs prie JAV vadovaujamo karinio aljanso.
Suomijos sienos apsaugos tarnybos rizikos analizės skyrius pranešė, kad nuo rugpjūčio ženkliai išaugo sieną kertančių prieglobsčio prašytojų iš Vidurio Rytų ir Afrikos šalių.
5,5 mln. gyventojų turinti Skandinavijos šalis šiuo metu viename pasienio ruože stato 200 kilometrų ilgio tvorą, kurios įrengimo darbus planuojama baigti iki 2026 m.
Šiuo metu Suomijos pasienyje daugelyje vietų tėra įrengti lengvi mediniai atitvarai, pagrinde skirti neleisti galvijams pereiti į kitą sienos pusę.
