„Pagarbiai raginu jūsų nekviesti Europos Tarybos (ES vadovų) gruodį spręsti šių klausimų, kadangi, akivaizdžiai nesant bendro sutarimo, šios diskusijos neišvengiamai žlugs“, – ES vadovui Charlesui Musheliui adresuotame laiške pirmadienį rašė jis.
Tai jau antras toks V. Orbano Europos Tarybos ir viršūnių susitikimų pirmininkui Ch. Micheliui išsiųstas laiškas, kuriame pareiškiamas skepticizmas dėl Briuselio pozicijos Ukrainos atžvilgiu.
Vengrijos vadovas iš kitų ES kolegų išsiskiria tuo, kad palaiko glaudžius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Jis labai nenoriai pritarė pirmesniems ES sprendimams teikti pagalbą nuo plataus masto Rusijos invazijos mėginančiai apsiginti Ukrainai ir siekė, kad būtų sušvelnintos Maskvai taikomos sankcijos.
Tolesni sprendimai dėl papildomos finansinės pagalbos Kyjivui ir galimybės pradėti derybas dėl Ukrainos narystės ES turės įveikti galimo Vengrijos veto iššūkį, kadangi jie turi būti priimami vienbalsiai.
Praėjusį mėnesį Europos Komisija rekomendavo su Ukraina ir Moldova pradėti derybas dėl narystės.
Ji taip pat pasiūlė ilgalaikiame bloko biudžete numatyti 50 mlrd. eurų finansinės pagalbos Kyjivui.
V. Orbanas savo laiške pareiškė skeptišką nuomonę dėl galimybės išspręsti šiuos klausimus Briuselyje gruodžio 14–15 d. įvyksiančiame viršūnių susitikime.
„Turint omenyje esamą techninės ir politinės parengties lygį, šie lūkesčiai yra nepagrįsti“, – pareiškė jis.
Omenyje turėdamas savo pirmesnį laišką, kuriame ragino surengti „strategines diskusijas“ dėl ES pozicijos Ukrainos atžvilgiu, V. Orbanas perspėjo ES vadovus „nesirengti priimti svarbius sprendimus, nebent būtų pasiektas bendras sutarimas dėl mūsų būsimos strategijos Ukrainos atžvilgiu“.
Jo žodžiais tariant, ES Ukrainos klausimą iš viršūnių susitikimo darbotvarkės turėtų išbraukti „vienybės labui“.
V. Orbanas Vengrijoje yra pradėjęs viešą kampaniją prieš Europos Komisiją, dėl korupcijos ir įtariamo demokratinių normų nesilaikymo įšaldžiusią Budapeštui skirtą bemaž 22 mlrd. eurų ES finansavimą.
Vengrijai paskelbus apie pokyčius, kuriais siekiama užtikrinti didesnį teismų nepriklausomumą, Briuselis užsiminė apie galimybę iš šių lėšų išmokėti iki 10 mlrd. eurų sumą.
