Kovą numatyti prezidento rinkimai vyks tris dienas, taikant neseną balsavimo procedūrą, kuri, anot Kremliaus kritikų, apsunkina galimybes užtikrinti skaidrumą.
Šią savaitę Maskva paskyrė prezidento rinkimų datą – 2024 m. kovo 17 d. Manoma, kad juos laimės dabartinis šalies vadovas V.Putinas, kuris valdžioje yra jau daugiau kaip du dešimtmečius.
„Rusijos Federacijos Centrinė rinkimų komisija patvirtino trijų dienų balsavimo laikotarpį per Rusijos prezidento rinkimus. Jie vyks 2024 m. kovo 15–17 dienomis“, – pareiškė komisija.
Stebėtojai ir opozicija sako, jog rinkimus Rusijoje temdo dažni pranešimai apie pažeidimus ir tai, kad Kremlius stumia nepriklausomus kandidatus į paraštes.
Rusija kelių dienų trukmės balsavimą pristatė 2020 m. kaip dalį priemonių, esą skirtų apsaugoti rinkėjus nuo koronaviruso. Tačiau ši sistema susilaukė politinės opozicijos kritikos.
Ji buvo pasitelkta per penkių dienų referendumą dėl Konstitucijos pakeitimų, kurie leido praplėsti prezidento kadencijų ribas ir sudarė sąlygas V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m.
V. Putinas apie savo sprendimą dalyvauti artėjančiuose rinkimuose po Kremliuje surengtos karių apdovanojimo ceremonijos informavo Rusijos leitenantą pulkininką Artiomą Žogą, pranešė valstybinės naujienų tarnybos.
„Labai džiaugiamės, kad prezidentas išgirdo mūsų prašymą balotiruotis. Visa Rusija jį palaiko“, – valstybinės naujienų agentūros „RIA Novosti“ pranešime cituojamas A. Žoga.
Tačiau V. Putinas dar turi pats oficialiai paskelbti apie savo dalyvavimą rinkimuose, kuriuos numatyta surengti kitų metų kovo 15–17 d.
„Mūsų prezidentas niekada nevengė ir nevengia priimti atsakingų sprendimų“, – pasakė Rusijos aukštesniųjų parlamento rūmų pirmininkė Valentina Matvienko.
„O šiandien jis dar kartą tai patvirtino. Jis tai patvirtino istorinio pasirinkimo ir istorinio iššūkio akimirką“, – pridūrė ji.
Analitikų teigimu, V. Putinas stiprių konkurentų neturės ir greičiausiai sieks įgyti kaip galima didesnius įgaliojimus, kad nuslėptų šalies nepasitenkinimą dėl karo Ukrainoje.
V. Putinas, kuriam dabar septyniasdešimt vieneri, Rusijai vadovavo nuo šio amžiaus pradžios: sistemoje, kurioje opozicija praktiškai neegzistuoja, jis keturiskart laimėjo prezidento rinkimus ir trumpą laiką ėjo ministro pirmininko pareigas.
Apie savo dalyvavimą jis paskelbė surežisuotame Kremliuje vykusiame renginyje, kurio metu buvo teikiami apdovanojimai kariams, tarp kurių būta ir tų, kurie kariavo praėjusių metų vasarį V. Putino nurodymu pradėtame kare Ukrainoje.
„Neslėpsiu, kartais mane apimdavo skirtingos mintys, tačiau dabar reikia apsispręsti“, – ceremonijos metu kalbėjo V. Putinas.
„Aš kandidatuosiu į Rusijos Federacijos prezidentus.“
Jis tai pasakė kalbėdamas su leitenantu pulkininku Artiomu Žoga, kuris vos prieš kelias akimirkas paragino jį balotiruotis.
„Dėl jūsų veiksmų, jūsų sprendimų, mes iškovojome laisvę“, – sakė A. Žoga, pridurdamas „Mums jūsų reikia, Rusijai jūsų reikia“.
Analitikų teigimu, V. Putinas stiprių konkurentų neturės ir greičiausiai sieks įgyti kaip galima didesnius įgaliojimus, kad nuslėptų šalies nepasitenkinimą dėl karo Ukrainoje.
Po 2020 m. įvykdytos prieštaringai vertinamos konstitucinės reformos, jis valdžioje galėtų likti mažiausiai iki 2036 m.
Žmogaus teisių grupės nurodo, kad pirmesnių rinkimų metu pastebėta daugybė neatitikimų ir kad prie šių rinkimų nepriklausomi stebėtojai greičiausiai bus neprileisti.
V. Putinas taip pat sugriežtino taisykles žiniasklaidai dėl reportažų apie 2024 m. rinkimus, kai kuriems nepriklausomiems žiniasklaidos kanalams uždrausdamas lankytis balsavimo apylinkėse.
Po kandidatą dalyvauti 2024 m. rinkimuose be parašų buvo leista iškelti ir penkioms didžiosioms partijoms, palaikančioms Kremlių ir jo vykdomą Ukrainos puolimą.
„Parodija“
Garsiausias V. Putino oponentas Aleksejus Navalnas šiuo metu yra kalėjime – jam skirta 19 metų laisvės atėmimo bausmė. Jo rėmėjų teigimu, jam pareikšti kaltinimai yra melagingi.
Pranešime, kurį ketvirtadienį išplatino jo komanda, A. Navalnas paragino rusus balsuoti už „bet kurį kitą kandidatą“, bet ne V. Putiną, o rinkimus pavadino rinkimų procedūros „parodija“.
Nuo praėjusių metų vasario, kai prasidėjo karas Ukrainoje, Kremlius prieš kitaminčius imasi vis griežtesnių priemonių, kurios, žmogaus teisių gynimo grupių teigimu, primena sovietmečio represijas.
Jau yra sulaikyta ir įkalinta tūkstančiai protestuotųjų, dar tūkstančiai žmonių paliko šalį, baimindamiesi, kad gali būti pašaukti kariauti.
Dėl Ukrainos puolimo Kremliaus vadas tapo atstumtuoju tarp Vakarų vadovų, o jo šaliai buvo įvesta precedento neturinčių sankcijų, kuriomis siekiama apriboti jos galimybes finansuoti konfliktą.
Tačiau, nors, paskelbus sankcijas, iš Rusijos ėmė trauktis minios Vakarų bendrovių, o šalies pramonėje kilo sumaištis, Rusijos ekonomika pasirodė esanti atspari ir V. Putino reitingai šalyje toliau liko aukšti.
Maskva nukreipė didžiąją dalį savo energijos išteklių eksporto srautų klientams iš Azijos šalių, įskaitant Kiniją, kad galėtų toliau kišti pinigus į jau 22 mėnesius besitęsiantį Ukrainos puolimą.
Analitikų teigimu, V. Putinas jaučia, kad sėkmė jam ima šypsotis, mat Vakarų pagalba Ukrainai stringa, o Kievo kontrpuolimas nepralaužė gerai įtvirtintų rusų gynybos linijų.
Siekdama paskatinti rinkėjus aktyviau dalyvauti paskutiniuose 2018 m. vykusiuose rinkimuose, per kuriuos V. Putinas pasiekė triuškinančią pergalė visuose regionuose, valdžia teigė, kad rinkimai nulems tolesnę mūšio prieš Vakarų vertybes eigą.
Atrodo, kad ir šį kartą Kremlius naudoja tą pačią strategiją: pavyzdžiui, plataus masto kare su Vakarų kultūra „tarptautinis LGBT judėjimas“ lapkritį teismo sprendimu pripažintas ekstremistiniu.
