Teismas pareiškė, kad šios baudos, įskaitant tas, kurios Varšuvai buvo skirtos dėl anglių kasyklos ir teismų reformų, yra „nesuderinamos“ su Lenkijos konstitucija.
Briuselis mano, kad dešiniojo sparno vyriausybė politiškai kontroliuoja šį teismą.
Nuosprendis buvo atidėtas kelis kartus ir galiausiai buvo paskelbtas tuo metu, kai Lenkijos parlamentas ruošiasi balsuoti dėl naujos konservatorių vyriausybės, kuriai, kaip mano stebėtojai, įstatymų leidėjai greičiausiai neuždegs žalios šviesos.
Jei konservatoriai nesulauks užtektinai paramos, ateis proeuropietiško aljanso, kuriam vadovauja buvęs Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas, eilė formuoti vyriausybę.
Bėgant metams Lenkijos Konstitucinis Teismas ne kartą ginčijo ES teisės viršenybę prieš nacionalinę teisę.
2021 m. tuometinis teisingumo ministras Zbigniewas Ziobro paprašė teismo nuspręsti, ar Europos Sąjungos Teisingumo Teismo (ESTT) priimtos laikinosios priemonės, nukreiptos prieš teismų reformas ir anglių kasyklą, neprieštarauja konstitucijai.
Varšuva ir Briuselis jau daug metų vaidijasi dėl teismų reformų, kurias stūmė partijos „Teisė ir teisingumas“ (PiS) vyriausybė.
Briuselis teigia, kad reformos varžo demokratines laisves, tačiau Lenkija savo ruožtu tvirtina, jog jos yra reikalingos siekiant panaikinti korupciją teisėjų gretose.
Briuselis yra nurodęs Varšuvai kasdien mokėti 1 mln. eurų baudas už ESTT sprendimo, kuriuo reikalaujama pakeisti teisėjams taikomas drausmines procedūras, nevykdymą. Vėliau šios baudos buvo sumažintos perpus.
Lenkija taip pat buvo nubausta dėl atsisakymo uždaryti vieną anglių kasyklą.
2021 m. ESTT įpareigojo mokėti šalį po 500 tūkst. eurų per dieną, kadangi buvo atsisakyta vykdyti įsakymą uždaryti Turuvo lignito kasyklą.
