Du teisiamieji, kuriuos prokurorai įvardijo kaip Carsteną L. ir Arthurą E., kaltinami veikę kartu su vienu Rusijos verslininku, kad „įgytų slaptos informacijos“ iš Vokietijos užsienio žvalgybos tarnybos BND.
Prokurorai nedetalizavo nutekintų dokumentų pobūdžio, tačiau žurnalas „Spiegel“ pranešė, kad jie susiję su BND pastangomis stebėti samdinių grupuotę „Wagner“, kuri Ukrainoje kovojo kartu su Rusijos reguliariosiomis pajėgomis.
Jei įtariamieji bus pripažinti kaltais dėl valstybės išdavystės, jie gali būti įkalinti iki gyvos galvos.
Teismo procesas vyksta laikantis griežtų saugumo priemonių.
Pasak prokurorų, BND darbuotojas Carstenas L. perdavė agentūros dokumentus Arthurui E., o šis – savo kontaktiniam asmeniui Rusijoje.
Teigiama, kad 2022 metų rugsėjo-spalio mėnesiais Carstenas L. atspausdino devynis BND vidaus failus arba padarė jų ekrano nuotraukas. Dokumentai buvo perduoti Arthurui E., kuris, kaip įtariama, skaitmenines kopijas nuvežė į Maskvą, atspausdino ir perdavė Rusijos saugumo agentūrai FSB.
Informacija buvo įslaptinta, o jos nutekinimas kėlė rimtą pavojų Vokietijos saugumui, teigė prokurorai.
Teigiama, kad FSB sumokėjo Carstenui L. mažiausiai 450 000 eurų, o Arthurui E. – mažiausiai 400 000 eurų. Arthuras E. užmokestį grynaisiais atsiėmė Maskvoje.
„Wagner“ susirašinėjimas
Pasak „Spiegel“ straipsnio, Vokietijos žvalgybai esą pavyko gauti prieigą prie susirašinėjimo programėlės, kuria naudojosi samdinių grupuotė, vadovaujama Jevgenijaus Prigožino.
Tačiau pokalbių srautas esą nutrūko po to, kai informacija buvo nutekinta Maskvai, taigi Vokietija ir jos sąjungininkės neteko svarbios informacijos apie Rusijos karo Ukrainoje padėtį, rašoma žurnale.
„Wagner“ grupuotę Maskva sutramdė po to, kai J. Prigožinas birželio mėnesį organizavo ginkluotą maištą prieš Rusijos karinę vadovybę. Daug „Wagner“ samdinių buvo integruoti į reguliariąją kariuomenę, o pats J. Prigožinas žuvo rugpjūčio mėnesį per aviakatastrofą Rusijoje.
Tačiau tuo metu, kai buvo nutekinta informacija, „Wagner“ samdiniai vaidino svarbų vaidmenį Rusijos karo veiksmuose.
Pasak „Spiegel“, Arthuras E. buvo užverbuotas dirbti BND po netikėto susitikimo su Carstenu L. 2021 metų pradžioje.
Arthuro E. ryšiai Afrikos versle ir politikoje, kuriuos jis užmezgė dirbdamas deimantų prekyboje, pasirodė įdomūs Vokietijos žvalgybai ir ši pasiūlė bendradarbiauti.
Jau ne pirma šnipinėjimo byla
2022 metų rugsėjį Arthuras E. supažindino Carsteną L. su pažįstamu rusų verslininku, turinčiu ryšių Rusijos slaptosiose tarnybose, prieš pat nutekinant informaciją, teigiama „Spiegel“ straipsnyje.
Carstenas L. buvo suimtas 2022 metų gruodį, o įtariamas jo bendrininkas buvo sulaikytas po mėnesio, kai atvyko į Miuncheno oro uostą iš JAV. Rugsėjį jiems abiem buvo pateikti kaltinimai.
Vokietiją sudrebino keli šnipinėjimo Rusijai atvejai po to, kai 2022 metų pradžioje Maskva įsiveržė į Ukrainą.
Vokietijos vidaus saugumo agentūra BfV birželį perspėjo dėl „agresyvios Rusijos šnipinėjimo operacijos“ pavojaus, Maskvai tęsiant karą Ukrainoje.
Anksčiau šiais metais buvo suimtas kariuomenėje dirbęs Vokietijos pilietis, įtariamas šnipinėjimu Rusijai.
O 2022 metų lapkritį kitam vokiečiui buvo skirta lygtinė bausmė už informacijos perdavimą Rusijos žvalgybos tarnyboms tuo metu, kai jis buvo Vokietijos kariuomenės atsargos karininkas.
