Per gruodžio 17 dieną vykusius parlamento ir vietos valdžios rinkimus Balkanų šalies prezidento Aleksandaro Vučičiaus Serbijos pažangos partija (SNS) surinko 46,75 proc. balsų, o pagrindinė opozicinė jėga, susivienijusi po šūkiu „Serbija prieš smurtą“ (SPN), gavo 23,66 proc. balsų, rašoma Respublikos rinkimų komisijos (RIK) interneto svetainėje.
RIK nekomentavo paskelbtų rezultatų, o tik atnaujino duomenis, kad būtų matyti, jog jie atėjo iš visų balsavimo apylinkių.
Opozicinės grupės užginčijo rezultatus, o SPN pareikalavo, kad Europos Sąjunga atliktų tarptautinį nepriklausomą tyrimą. Be kitų įtariamų pažeidimų, opozicija teigė, kad etninių serbų rinkėjams iš kaimyninės Bosnijos buvo leista nelegaliai balsuoti sostinėje Belgrade ir į ten jie buvo atvežami autobusais.
Tarptautiniai stebėtojai taip pat pranešė apie pažeidimus, įskaitant „balsų pirkimą“ ir „balsadėžių užkimšimą“, o kelios Vakarų valstybės išreiškė susirūpinimą dėl rinkimų proceso.
Sausio 2 dieną A. Vučičius atmetė bet kokį išorės tyrimą, sakydamas, kad rinkimai yra „Serbijos valstybės institucijų reikalas“.
Pastarosiomis dienomis Serbijos piliečiai galėjo pakartotinai balsuoti maždaug 30-yje rinkimų apylinkių (daugiausia kaimo vietovėse), kuriose rinkimų komisija negalėjo aiškiai nustatyti rezultatų.
Opozicija boikotavo balsavimą, o SNS tose rinkimų apylinkėse iškovojo lauktą pergalę – vienoje iš jų surinko beveik 85 proc. balsų.
Po rinkimų protestuotojai išėjo į gatves ir kai kur Belgrade statė kelių blokadas, reikalaudami anuliuoti rezultatus dėl įtarimų, kad per rinkimus buvo plačiai sukčiaujama.
Mitingų kulminacija įvyko gruodžio 24 dieną, kai demonstrantai bandė šturmuoti Belgrado rotušę ir akmenimis bei vėliavų kotais išdaužė sostinės administracinio pastato langus.
Policija juos nustūmė šalin, daugiau kaip 30 demonstrantų buvo sulaikyti, kai kurie iš jų vis dar tebėra areštinėje.
