Pasak eksperto, dabartiniu jau užsitęsusio karo etapu Rusija atkakliai stengiasi pakirsti tarptautinę paramą Ukrainai ir karo alinamos valstybės valią tęsti kovą. Nepaisant šių pastangų, daugiau nei 74 proc. ukrainiečių pasisako už tai, kad kova būtų tęsiama, kol bus išlaisvintos visos okupuotos sritys.
Tačiau Vakaruose tiek visuomenės, tiek valdančiojo elito nuostatos „kelia pavojų karinės techninės pagalbos Ukrainai mastui“. Net trumpalaikis Ukrainos gebėjimo priešintis Rusijos agresijai praradimas „neišvengiamai pažeis esamą pusiausvyrą“. Ukrainiečiai neabejotinai tęs kovą net ir susiklosčius tokiam scenarijui, tačiau karas vis labiau įgaus partizaninės kovos pobūdį, tokiomis sąlygomis Ukrainai iš esmės bus neįmanoma išlaikyti didelių šalies teritorijų kontrolę ir juo labiau apsaugoti civilius gyventojus. „Pakanka prisiminti Siriją, norint įsivaizduoti, ką reiškia tokia konfrontacija. Metodiškai naudojami antskrydžiai ir miestų naikinimas nepaliktų Ukrainai daug galimybių net vidutinės trukmės laikotarpiu“, – sakoma pranešime.
Be to, pasak eksperto, dabartinis neapibrėžtumas dėl tęstinės JAV paramos Ukrainai siekiant padėti šaliai laimėti karą su Rusija „kelia abejonių dėl JAV pasirengimo apsaugoti NATO šalis nuo Rusijos agresijos“.
„Akivaizdu, kad jei Ukraina praras Vakarų paramą, (Rusijos prezidentas Vladimiras) Putinas gali pasiekti savo tikslą sunaikinti ukrainiečius kaip tautą ir ištrinti didžiausią šalį iš Europos žemėlapio. Nepaisant to, kad tokia padėtis būtų tragedija Ukrainai, jos pralaimėjimo padariniai Vakarams, o ypač JAV, kaip laisvojo pasaulio lyderei, būtų ne mažiau katastrofiški“, – rašoma pranešime.
Rusijos vadovybė suvokia karą kaip konfrontaciją akis į akį su JAV ir NATO, o Ukrainą laiko tik įgaliotine – tokios pozicijos laikosi ir kitos autokratinės valstybės.
Šiame kontekste bet koks rezultatas, kurį Rusija galėtų pateikti kaip savo pergalę, šių šalių bus suvokiamas kaip Vakarų ir ypač JAV pralaimėjimas ir paskatintų autokratijas siekti karinės ekspansijos, taip pat priverstų Pasaulio Pietus siekti ypatingų santykių su šiomis šalimis, išstumiant JAV kaip tarptautinio saugumo tarpininkę. „Tai ne tik susilpnintų Vakarų galimybes naudotis šių šalių karine infrastruktūra, bet ir apribotų prieigą prie jų rinkų, taip pat galimybę gauti iš jų strategiškai svarbių medžiagų“, – teigia O. Danyliukas.
„Tikėtina, kad Rusijos pergalė Ukrainoje sugriautų NATO, bent jau dabartinio pavidalo“, – teigia ekspertas ir primena, kad nuo pat įkūrimo ši organizacija grindžiama susitarimu, pagal kurį JAV įsipareigojo apsaugoti Europą nuo sovietų pavojaus. Mainais į tai, be kitų dalykų, Europos šalys suteikė savo karinę infrastruktūrą JAV, įsipareigojo plėtoti savo gynybinius pajėgumus ir pripažino neginčijamą JAV karinę lyderystę karo su SSRS atveju“, – sakoma straipsnyje.
Akivaizdu, kad be JAV kariuomenės ir be JAV branduolinio skėčio Europos šalys negalės apsiginti kilus plataus masto karui su branduoline galybe.
„Suvokimas apie didelę riziką prarasti JAV apsaugą gali priversti Europos valstybių vadovus pradėti ieškoti dvišalių saugumo susitarimų su Rusija arba Kinija, kiekviena jų gali pasisiūlyti būti saugumo tarpininke, kaip jau nutiko Artimuosiuose Rytuose. Neabejotina, kad JAV pasitraukimas iš Europos – o tai buvo ir tebėra svarbiausias iš pradžių sovietų, o dabar Rusijos aktyvių priemonių tikslas – būtų nedelsiant išnaudotas užpildant susidariusį vakuumą Rusijos ir Kinijos įtaka. Jungtinėms Amerikos Valstijoms Europos praradimas prilygtų laisvojo pasaulio lyderės statuso praradimui, o kartu su Europos rinkų praradimu reikštų neišvengiamą JAV politinio, karinio ir ekonominio dominavimo eros pabaigą“, – rašo O. Danyliukas.
Rusijos pergalė Ukrainoje sugriautų modernią pasaulinio branduolinio saugumo sistemą, įstumtų pasaulį į neišvengiamą branduolinio karo laikotarpį ir tarsi įrodytų, kad vienintelė priemonė apsisaugoti nuo branduolinių valstybių agresijos yra „turėti savo branduolinius ginklus“. „Sulaužius tabu panaudoti branduolinius ginklus susikurtų nauja realybė, kurios tragišką pobūdį sunku įsivaizduoti“, – teigia ekspertas.
Pasak jo, bet koks mėginimas pasirašyti taikos sutartį su Rusija, pagal kurią Ukraina galėtų tam tikru pavidalu išgyventi, nepaisant teritorijos ir suvereniteto praradimo, tik suteiktų V. Putinui strateginę pauzę, reikalingą pasiruošti kitam agresijos etapui.
Tačiau nugalėti Rusiją Ukrainoje vis dar įmanoma, nes priimta manyti, kad veiksmingam puolimui reikalingas trijų prieš vieną pranašumas. „Šią taisyklę būtų galima pritaikyti ir karinių operacijų finansavimui. Norint laimėti šį karą, reikia vienintelio dalyko – pasirengimo pasiųsti tris dolerius Ukrainai paremti už kiekvieną Rusijos skirtą dolerį. 2024 m. Rusija vėl išleis karui apie 100 mlrd. JAV dolerių. Vakarams net nereikia išleisti savo pinigų, kad pritaikytų taisyklę „3 prieš 1“. Keistas sutapimas, bet tai būtų lygiai 300 mlrd. JAV dolerių Rusijos rezervų, dabar įšaldytų sąskaitose užsienyje“, – rašo O. Danyliukas.
