Vasario 1 d. Europos Vadovų Taryba rengiasi surengti specialų aukščiausiojo lygio susitikimą, kuriame ES vadovai aptars ketverių metų 50 mlrd. eurų (55 mlrd. JAV dolerių) finansavimo paketą Ukrainai. Per paskutinį aukščiausiojo lygio susitikimą gruodžio mėnesį dėl Vengrijos ministro pirmininko Viktoro Orbano pasipriešinimo ES nepavyko pasiekti sutarimo dėl ilgalaikio bloko biudžeto, į kurį įtrauktos lėšos Ukrainai.
V. Orbano vyriausybė „Fidesz“ apskritai laikoma labiausiai prorusiška ES.
Nutekintame dokumente, kurį parengė Europos Vadovų Tarybos pareigūnai, kritikuojamas nekonstruktyvus Vengrijos premjero elgesys, kartu nustatant strategiją, pagal kurią šalys gali nuolat mažinti ES finansavimą šiai šaliai, siekdamos pakenkti jos valiutai ir padidinti skolinimosi kainą, jei Budapeštas atsisakys atšaukti savo veto dėl pagalbos Kijevui, rašo „Financial Times“.
Dokumente, kaip nurodo „Financial Times“, taip pat pažymima, kad Briuselis sieks paveikti investuotojų pasitikėjimą šalies gebėjimu kurti darbo vietas ir skatinti ekonomikos augimą.
Jame nurodoma, kad be šio finansavimo finansų rinkos ir Europos bei tarptautinės bendrovės gali būti mažiau suinteresuotos investuoti Vengrijoje. Tokia bausmė „galėtų greitai paskatinti tolesnį valstybės biudžeto deficito finansavimo išlaidų didėjimą ir valiutos kurso kritimą“.
„Europa sako V. Orbanui: užteks, laikas stoti į eilę. Jūs galite turėti pistoletą, bet mes turime bazuką“, – sakė konsultacinės bendrovės „Eurasia Group“ Europai direktorius Mujtaba Rahmanas.
„Nepasiduoda spaudimui“
Vengrijos ES reikalų ministras Janosas Boka leidiniui „Financial Times“ sakė, kad Budapeštas apie dokumentą nežinojo, tačiau jo šalis nepasiduoda spaudimui.
„Vengrija nenustato ryšio tarp paramos Ukrainai ir galimybės naudotis ES lėšomis ir nepritaria, kad tai darytų kitos šalys, – sakė jis. – Vengrija konstruktyviai dalyvavo ir toliau dalyvaus derybose“.
Tačiau J. Boka teigė, kad šeštadienį Budapeštas nusiuntė Briuseliui naują pasiūlymą, kuriame nurodė, kad dabar yra pasirengęs naudoti ES biudžeto lėšas Ukrainos paketui ir net išleisti bendrą skolos emisiją jam finansuoti, jei bus pridėtos kitos išlygos, suteikiančios Budapeštui galimybę vėliau pakeisti savo nuomonę.
Briuselis ir anksčiau naudojo savo finansinius svertus prieš valstybes nares, pavyzdžiui, prieš Lenkiją ir Vengriją dėl teisinės valstybės principų ir Graikiją per euro zonos krizę, tačiau strategija, kuria aiškiai siekiama pakenkti valstybės narės ekonomikai, būtų naujas svarbus bloko žingsnis.
Trys ES diplomatai „Financial Times“ pažymėjo, kad daugelis šalių pritarė šiam planui. „Nuotaikos tapo griežtesnės, – sakė vienas iš jų. – Kokią sąjungą turime, jei leidžiame tokį elgesį?“
„Statymai yra dideli. Tai šantažas“, – sakė kitas.
J. Boka „Financial Times“ sakė, kad Budapeštas nori išnagrinėti konstruktyvesnio ir europietiškesnio sprendimo galimybę. Jis pasiūlė, kad Vengrija galėtų pritarti 50 mlrd. eurų planui, jei jai būtų suteikta metinė veto teisė dėl mokėjimų. Kitos ES šalys jau atmetė šį pasiūlymą, nes baiminasi, kad V. Orbanas kasmet sieks jį blokuoti ir išsireikalauti papildomų nuolaidų.
Planas B
Nors 26 valstybės narės turi planą B, kaip siųsti pinigus Kijevui ne iš ES biudžeto, tam reikėtų nacionalinių parlamentų ratifikavimo, o tai sukeltų vėlavimą ir neapibrėžtumą.
ES taip pat svarstė galimybę pasinaudoti „branduoliniu variantu“ – atšaukti Vengrijos balsavimo teisę, jei ji kitą savaitę vyksiančiame Europos Vadovų Tarybos aukščiausiojo lygio susitikime dar kartą vetuotų 50 mlrd. eurų pagalbos Ukrainai paketą, sausio 26 d. pranešė „Politico“.
Tačiau kai kurie pareigūnai atmetė šią idėją, nes tam reikia vienbalsio pritarimo, o daugelis šalių nenori taikyti tokios rimtos sankcijos.
Vengrija jau anksčiau yra davusi suprasti, kad galbūt panaikins veto teisę su sąlyga, kad pagalba bus peržiūrima kasmet. Kai kurios ES šalys išreiškė skeptišką požiūrį į šį pasiūlymą, tvirtindamos, kad Vengrija blokuotų finansavimą kasmet, taip siekdama papildomų nuolaidų.
J. Boka „Financial Times“ nurodė, kad svarbu išsaugoti ES vienybę. „Todėl esame pasirengę eiti į kompromisus, jei jie neturi įtakos mūsų gyvybiškai svarbiems interesams“, – sakė jis.
Tačiau jis pridūrė, kad jei kompromisas nepavyktų, Budapeštas pirmenybę teiktų pirminiam Vengrijos pasiūlymui dėl atskiro Ukrainos fondo, neįtraukto į ES biudžetą.
