Tačiau tarptautiniai stebėtojai mano, kad šie rinkimai nebus nei laisvi, nei sąžiningi, o pagrindinis jų tikslas – užtikrinti, kad valdžioje liktų autoritarinis šalies vadovas Ilhamas Alijevas.
Pavyzdžiui, Demokratinių žmogaus teisių institucijų biuras (ODIHR) atkreipia dėmesį, kad visi kiti šeši balsavimo biuletenyje esantys kandidatai praeityje yra viešai pareiškę paramą prezidentui.
Be to, Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (EBPO) priklausantis biuras nurodo, kad daugelis režimą kritikavusių žurnalistų pastaraisiais mėnesiais atsidūrė areštinėje.
Oficiali priežastis, dėl kurios I. Alijevas nusprendė rinkimus surengti dabar, o ne 2025 m., kaip buvo planuota, yra ta, kad užėmus ginčijamą Kalnų Karabacho regioną buvo pagaliau atkurtas teritorinis Azerbaidžano vientisumas.
Prezidentas teigia, kad dešimtis metų Azerbaidžano ir Armėnijos nesutarimų objektu buvusio Kalnų Karabacho užėmimas yra jo nuopelnas.
Regionas yra Azerbaidžano teritorijoje, tačiau didžiąją jo gyventojų dalį sudarė vietiniai armėnai. Arcacho Respublika pasiskelbusio Kalnų Karabacho valdžia pasidavė, o dauguma iš 100 000 Karabache gyvenusių armėnų iš regiono pabėgo.
Lyginant su kitomis Pietų Kaukazo šalimis, šalia Kaspijos jūros esančiame ir nuo naftos ir dujų eksporto priklausomame Azerbaidžane klesti socialinė nelygybė, siaučia infliacija, o šalies ekonomika vos juda į priekį.
