V. Zelenskis vyksta į Vokietiją ir Prancūziją tuo metu, kai Maskvos invazija į Ukrainą įžengia į trečiuosius metus. Kyjivo kariuomenė susiduria su vis sudėtingesne padėtimi rytinėje fronto linijoje dėl amunicijos trūkumo ir naujų Rusijos atakų.
Prancūzijos prezidentūra pranešė, kad E. Macronas ir V. Zelenskis penktadienį Eliziejaus rūmuose planuoja pasirašyti saugumo susitarimą, tačiau nepateikė jokių detalių.
„Šis susitarimas grindžiamas įsipareigojimais, prisiimtais Didžiojo septyneto (G7) formatu 2023 metų liepos mėnesį Vilniuje vykusio NATO viršūnių susitikimo metu“, – ketvirtadienį pranešė E. Macrono biuras.
Tuo metu NATO vadovai nenustatė Ukrainos prisijungimo prie bloko tvarkaraščio, tačiau G7 šalys įsipareigojo teikti Ukrainai ilgalaikę saugumo paramą.
Berlynas nepaskelbė jokių detalių, tačiau Vokietija taip pat derasi su Kyjivu dėl saugumo susitarimo.
Jungtinė Karalystė ir Ukraina sausio mėnesį pasirašė dvišalį saugumo susitarimą, o Kyjivas dėl to derasi ir su kitomis šalimis. Tokie saugumo susitarimai gali apimti modernios karinės įrangos tiekimą ir Ukrainos karių mokymą.
V. Zelenskio biuras taip pat pranešė, kad Ukrainos vadovas šeštadienį kreipsis į Miuncheno saugumo konferenciją, kurioje jis taip pat susitiks su JAV viceprezidente Kamala Harris. V. Zelenskis taip pat turėtų susitikti su Čekijos, Danijos ir Nyderlandų vadovais.
Nuo 2022 metų, kai Rusija įsiveržė į Ukrainą, Prancūzija yra viena iš pagrindinių Kyjivo rėmėjų.
E. Macronas sausio mėnesį sakė, kad planuoja vasarį apsilankyti Ukrainoje, tačiau daugiau detalių jo komanda nepateikė.
Jis ragina Prancūzijos gynybos pramonę pereiti į „karo ekonomikos“ režimą ir didinti gamybą.
Sausio mėnesį Prancūzijos prezidentas paragino Europos šalis pasirengti remti Ukrainą, jei Vašingtonas nuspręstų nutraukti pagalbos teikimą.
