Kalnuota šalis, turinti 6,8 mln. gyventojų, tradiciškai buvo viena atviriausių Centrinėje, tačiau pastaraisiais mėnesiais demokratijos joje mažėja.
Įstatymu bus ribojamas iš užsienio finansavimą gaunančių grupių darbas. Panašūs represiniai įstatymai Rusijoje naudojami slopinti nepritarimą Kremliaus politikai.
Įstatymas priimtas per trečiąjį svarstymą, savo tinklalapyje pranešė Kirgizijos parlamentas. Vietos žiniasklaidos teigimu, prieš balsavimą nebuvo jokių diskusijų.
Įstatymą dar turi pasirašyti jį palaikęs prezidentas Sadyras Žaparovas, grasinęs imtis „priemonių prieš NVO, kurios kenkia valstybės ir politiniam saugumui“.
Pagal šį įstatymą organizacijos, gaunančios finansavimą iš užsienio, privalo užsiregistruoti kaip „užsienio atstovės“.
Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) pareiškė esanti „susirūpinusi“ dėl įstatymo projekto, neigiamai paveiksiančio Kirgizijos žiniasklaidą, pilietinę visuomenę ir žmogaus teisių grupes. Praėjusį mėnesį JAV taip pat paragino Kirgiziją nepriimti įstatymo. Tačiau S. Žaparovas šiuos raginimus pavadino „kišimusi“ į šalies vidaus reikalus.
Sausį Kirgizijoje buvo sulaikyta mažiausiai 10 žurnalistų, susijusių su Vakarų finansuojama žiniasklaida.
