„Dabar skaičiuojama, kad po žemėmis atsidūrė daugiau kaip 150 namų“, – sakė JT migracijos agentūros pareigūnas Serhanas Aktoprakas, pridurdamas, kad „manoma, jog žuvo daugiau kaip 670 žmonių“.
„Padėtis siaubinga, žemė vis dar slenka. Vanduo teka, o tai kelia didžiulį pavojų visiems esantiems netoliese“, – pridūrė sostinėje Port Morsbyje dirbantis S. Aktoprakas.
Ankstyvą penktadienio rytą nuošliauža beveik visiškai nušlavė kadaise gyvybingą Engos provincijos kalvų kaimą ir palaidojo daugybę namų bei juose miegojusius žmones.
„Žmonės lazdomis, kastuvais, didelėmis žemės ūkio šakėmis mėgina atkasti po žemėmis palaidotus kūnus“, – sakė S. Aktoprakas. Pasak jo, daugiau nei 1 000 žmonių dėl šios nelaimės buvo priversti palikti namus, o sodai, daržai ir vandens atsargos beveik visiškai sunaikintos.
Kaime gyveno daugiau kaip 4 000 žmonių, jame buvo prekybos punktas kalnakasiams, kurie aukštumų regione kasė auksą.
Iki šeštadienio vakaro iš nuolaužų buvo ištraukti penki kūnai.
Vieninteliame likusiame kelyje į nelaimės zoną prasidėjo genčių kovos. Nors S. Aktoprakas teigė, kad smurtas „nesusijęs su nuošliauža“, Papua Naujosios Gvinėjos kariuomenė teikė „saugumo palydą“, kad užtikrintų saugų pagalbos vilkstinių judėjimą.
Nuošliauža, kurią sudarė automobilio dydžio rieduliai, išrauti medžiai ir išjudinta žemė, vietomis buvo aštuonių metrų gylio.
Vietos gyventojai teigė, kad nuošliaužą galėjo sukelti smarkios liūtys, kurios pastarosiomis savaitėmis merkė regioną.
Pasaulio banko duomenimis, Papua Naujosios Gvinėjos klimatas yra vienas drėgniausių pasaulyje, o smarkiausios liūtys būdingos drėgniems aukštikalnių regionams.
