V. Putinas trečiadienį pateikė retą naujausią informaciją apie Maskvos karo Ukrainoje aukų ir belaisvių skaičių, sakydamas tarptautiniams žurnalistams, kad Kijevo nuostoliai kelis kartus viršija Maskvos nuostolius, tačiau nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų.
RIA Novosti pranešė, kad Sankt Peterburge vykusiame susitikime tarptautinių naujienų agentūrų vadovams šalies vadovas sakė, kad neva Ukrainoje nelaisvėje yra 1 348 Rusijos kariai ir karininkai, o Rusijos nelaisvėje – 6 465 ukrainiečiai.
V. Putinas taip pat teigė, kad Rusijos ir Ukrainos „negrįžtamų nuostolių“ santykis yra vienas prie penkių Maskvos naudai. „Galiu pasakyti, kad mūsų nuostoliai, ypač negrįžtami nuostoliai, tikrai yra gerokai mažesni už priešingos pusės nuostolius“, – sakė prezidentas, kurį citavo valstybinė naujienų agentūra „TASS“.
V. Putinas neigia kalbas apie galimą Rusijos įsiveržimą į NATO šalis: „Esate tokie durni kaip šis stalas?“
V. Putino teiginys prieštarauja tiek Ukrainos, tiek JAV mūšio lauko vertinimams, kurie viso karo metu skelbė, kad Maskva patyrė gerokai daugiau nuostolių nei Kijevas.
Ukrainos kariuomenė teigia, kad nuo ketvirtadienio, kai 2022 m. vasarį prasidėjo plataus masto invazija, likvidavo 515 000 Rusijos karių. Kijevas taip pat teigia sunaikinęs daugiau kaip 7 800 tankų, 13 400 artilerijos pabūklų, 831 oro gynybos sistemą, 357 orlaivius ir 326 sraigtasparnius.
Nei Kijevas, nei Maskva neskelbia savo išsamių duomenų apie aukas, nors prezidentas Volodymyras Zelenskis vasario mėn. pripažino, kad per invaziją žuvo 31 000 Ukrainos karių. Jis nenurodė, kiek karių buvo sužeista.
ISW duomenimis, V. Putinas prasitarė, kad kiekvieną mėnesį Ukrainoje žūsta apie 5 000 Rusijos karių. Turint omenyje, kad standartinis sužeistųjų ir žuvusiųjų santykis yra trys prie vieno, tai reiškia apie dar 15 000 sužeistųjų kiekvieną mėnesį.
Susiję straipsniai
Nors analitikai negali tiksliai patvirtinti šių skaičių, šis skaičius sutampa su apatine Ukrainos pranešamų nuostolių okupantams riba. Pavyzdžiui, Ukrainos sausumos pajėgų vadas Oleksandras Pavliukas dar gegužės pradžioje pareiškė, kad kas mėnesį Rusijos pajėgos praranda nuo 25 000 iki 30 000 karių (įskaitant sužeistuosius).
Sausio viduryje Ukrainos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas pavaduotojas Vadimas Skibickis teigė, kad Rusija per mėnesį užverbuoja apie 30 000 žmonių. Tokį patį skaičių balandžio mėn. išsakė Maskvoje įsikūrusio Strategijų ir technologijų analizės centro vadovas, civilinės patariamosios tarybos prie Rusijos gynybos ministerijos narys Ruslanas Puchovas.
Pasak ISW ekspertų, Rusijos pareigūnai yra susirūpinę dėl sumažėjusių verbavimo rodiklių 2024 m. vasarą planuojamo puolimo išvakarėse. Be to, nežinoma, ar Rusijos gynybos ministerijai pavyko išlaikyti nurodytus mobilizacijos rodiklius.
Kaip pastebi analitikai, per pastaruosius kelis mėnesius rusai sukūrė tvirtesnį pajėgų formavimo aparatą vykdomoms puolamosioms operacijoms ir pradėjo aktyviau kurti operacinio ir strateginio lygmens rezervus. Per tą laiką jie pasinaudojo savo iniciatyva visame fronte, kad diktuotų tokį kovinių operacijų tempą, kuris lemtų naujai sukurtų pajėgų lygio nuostolius.
„Tai leido Rusijos pajėgoms nedelsiant papildyti nuostolius fronte ir išlaikyti bendrą puolimo Ukrainoje tempą. Tuo pat metu tokie veiksmai nustatė apribojimus, kiek Rusijos pajėgos gali suintensyvinti puolimą kiekviena atskira kryptimi“, – aiškina Karo studijų institutas (ISW).
Analitikai pridūrė, kad nedidelis papildomų naujai sukurtų pajėgų skaičius, kurios ne iš karto išvyko kaip pastiprinimas, leido okupantams palaipsniui kaupti operatyvinius rezervus. Gegužės pradžioje generolas leitenantas O. Pavliukas sakė, kad okupantai planuoja parengti dar apie 100 000 karių, kurie dalyvaus šių metų birželio ir liepos mėnesiais vyksiančiuose puolimuose, o iki 2024 m. pabaigos – dar 300 000 karių.
„ISW ir toliau vertina, kad greičiausiai prastai apmokyti ir aprūpinti Rusijos operatyvinio ir strateginio lygmens rezervai vargu ar bus pasirengę veikti kaip pirmojo ešelono prasiskverbimo pajėgos arba antrojo ešelono operatyvinės pajėgos, galinčios vykdyti plataus masto puolimus 2024 m., jei Ukrainos pajėgos turės priemonių apsiginti“, – daro išvadą ekspertai.
Parengta pagal „Unian“ ir „Newsweek“ inf.