Kalbėdamas pasitikinčiu ir tvirtu balsu, J.Bidenas pareiškė, kad NATO yra „stipresnė nei kada nors anksčiau savo istorijoje“. Ir tai yra gerai, sakė jis, „nes šiuo istorijos momentu reikia mūsų kolektyvinės jėgos“.
J.Bidenas sakė, kad „autokratai nori nuversti pasaulio tvarką“, „teroristinės grupuotės“ toliau kuria „piktus planus“, o Europoje Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas siekia ištrinti „Ukrainą iš žemėlapio“.
„Tačiau nesuklyskite, Ukraina gali sustabdyti ir sustabdys V.Putiną, – sakė JAV vadovas, – ypač su mūsų visapusiška, kolektyvine parama. Ir jie turi visišką mūsų paramą.“
Karštas raginimas iš J. Stoltenbergo: prakalbo apie Ukrainos galimybę prisijungti prie NATO
J.Bidenas, kuris iki šiol atmetė raginimus pasitraukti iš prezidento rinkimų varžybų, tradicinių sąjungų užsienyje atkūrimą padarė pagrindiniu savo užsienio politikos akcentu. Kampanijos metu jis stengėsi pabrėžti savo įsipareigojimą NATO ir kartu rinkėjams įrodinėti, kad D.Trumpas, jei grįžtų į Baltuosius rūmus, nusigręžtų nuo šio aljanso.
JAV prezidentas paskelbė apie svarbius žingsnius, kurių imasi Vašingtonas ir kitos NATO šalys, kad sustiprintų Ukrainos oro gynybą. Jis sakė, kad JAV, Vokietija, Nyderlandai, Rumunija ir Italija suteiks Ukrainai įrangą penkioms papildomoms strateginėms oro gynybos sistemoms.
Tai keturios papildomos „Patriot“ baterijos ir SAMP/T gynybos sistema.
Susiję straipsniai
„Artimiausiais mėnesiais Jungtinės Valstijos ir mūsų partneriai ketina aprūpinti Ukrainą dešimtimis papildomų taktinių oro gynybos sistemų, – pridūrė jis. – Iš viso per ateinančius metus Ukraina gaus šimtus papildomų perėmėjų, kurie padės apsaugoti Ukrainos miestus nuo Rusijos raketų ir Ukrainos karius, susiduriančius su oro atakomis fronto linijose.“
Europos nerimas dėl D. Trumpo
75-ąsias metines švenčianti NATO rado naują tikslą priešintis V.Putino invazijai į Ukrainą, o besitęsiantis karas dominuos privačiuose šalių vadovų pokalbiuose.
Tačiau likus mažiau nei keturiems mėnesiams iki JAV prezidento rinkimų, J.Bideno politinės kančios taip pat yra labai svarbios.
Buvęs JAV ambasadorius prie NATO Robertas Hunteris leidiniui „Al Jazeera“ sakė, kad NATO lyderiai „siaubingai“ nerimauja dėl galimo D.Trumpo sugrįžimo. „Jie tikrai norėtų, kad prezidentu būtų bet kas, tik ne D.Trumpas“, – sakė jis.
D.Trumpas ne kartą kritikavo kolegas NATO narius, kurie nesugebėjo pasiekti sutarto tikslo gynybai skirti bent 2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o vasario mėn. perspėjo, kad jis „paskatins“ rusus „daryti ką tik nori“ su šalimis, kurios nesilaiko šių tikslų.
R.Hunteris sakė, kad neaišku, ar J.Bideno kalbos pakako, kad nuramintų Europos nerimą dėl jo išlikimo.
„J.Bidenas akivaizdžiai buvo gerai pasiruošęs, jis gerai skaitė, turinys buvo geras, jis turėjo daug energijos. Tokio lyderio norėtųsi aljanse, bet ar to pakaks pakeisti nuomonę – neįsivaizduoju, – sakė R.Hunteris. – Jis turi dar pusantros dienos, kurią turės įveikti. Kai kurios iš jų be scenarijaus, nes šiandien buvo labai griežtai parašytas scenarijus.“
Tuo tarpu naujienų agentūra „Reuters“ citavo vieną Europos diplomatą, kuris teigė, kad J.Bideno pasirodymo debatuose padarytą žalą sunku ištrinti.
„Neįsivaizduojame, kaip jis gali sugrįžti po debatų, – sakė diplomatas, atmesdamas antradienio kalbą kaip J.Bideno ištvermės įrodymą, nes ji buvo parašyta pagal scenarijų. – Neįsivaizduoju, kad jis galėtų dar ketverius metus vadovauti JAV ir NATO.“
Naujienų agentūra „Associated Press“ taip pat citavo kelis JAV pareigūnus, kurie teigė, kad nors prezidentas pademonstravo tvirtą platesnių klausimų, tokių kaip Rusijos invazija į Ukrainą, supratimą, kartais jis atrodė sutrikęs dėl konkrečių ir laipsniškų veiksmų, kurių gali imtis šalys ar grupės, kai kalbama apie šiuos konfliktus.
Tačiau pareigūnai teigė, kad pasitikėjimo krizės dėl bendros J.Bideno psichinės būklės – bent jau kol kas – nebuvo.
Vokietijos kancleris Olafas Scholzas antradienį prieš išvykdamas iš Berlyno į aukščiausiojo lygio susitikimą žurnalistams sakė, kad jam nekelia jokio susirūpinimo J.Bideno sveikata. „Iš daugybės pokalbių su Amerikos prezidentu žinau, kad jis kartu su mumis labai gerai ir tiksliai pasiruošė šiam aukščiausiojo lygio susitikimui“, – sakė O.Scholzas.
32 NATO šalių – taip pat Ramiojo vandenyno regiono partnerių Australijos, Japonijos, Naujosios Zelandijos ir Pietų Korėjos, taip pat Ukrainos – vadovų susitikimas bus vienas paskutinių J.Bideno pasirodymų tarptautiniame forume prieš JAV rinkimus.
Tikimasi, kad ketvirtadienį jis susitiks su Ukrainos Prezidentu Volodymyru Zelenskiu ir surengs retą asmeninę spaudos konferenciją, kuria iš dalies siekiama nuraminti susirūpinimą dėl jo tinkamumo eiti pareigas.
Tuo tarpu V.Zelenskis pareiškė, kad NATO aukščiausiojo lygio susitikime kovos už „papildomas saugumo garantijas“, įskaitant „ginklus, finansus ir politinę paramą“.
Ukraina galiausiai nori įstoti į NATO, kad apsisaugotų nuo būsimų Rusijos išpuolių, tačiau kandidatams turi pritarti visos Aljanso narės, o kai kurios iš jų baiminasi išprovokuoti tiesioginį konfliktą su Maskva. Kai kurios narės nori, kad Aljansas aiškiai pasakytų, jog Ukraina „negrįžtamai“ artėja prie NATO, ir norėtų, kad aukščiausiojo lygio susitikimo pareiškime būtų vartojama ne tik praėjusiais metais Aljanso duotas pažadas, kad „Ukrainos ateitis yra NATO“.
Žiniasklaidos pranešimuose teigiama, kad NATO vadovai ir vėl nesiūlys garantuoto Ukrainos įstojimo į Aljansą termino. Vietoj to jie pateiks V.Zelenskiui tai, ką pareigūnai vadina „tiltu į narystę“, kuriame turėtų būti išdėstytos konkrečios užduotys, įskaitant vyriausybės, ekonomikos ir teisinės valstybės reformas, kurias Ukraina turi įvykdyti, kad įstotų į NATO.
Tačiau šių žingsnių įvykdymo nepakaks. Aljansas anksčiau yra sakęs, kad nepriims naujos narės, kol nebus išspręstas konfliktas su Rusija.
Savo ruožtu V.Zelenskis, antradienį kreipdamasis į JAV politinius lyderius, paragino pasaulį nelaukti šalies rinkimų rezultatų ir padėti jo šaliai.
„Visi laukia lapkričio mėn. Amerikiečiai laukia lapkričio, Europoje, Artimuosiuose Rytuose, Ramiojo vandenyno regione, visas pasaulis laukia lapkričio ir, tiesą sakant, V.Putinas taip pat laukia lapkričio“, – sakė V.Zelenskis Ronaldo Reigano institute.
„Atėjo laikas išeiti iš šešėlio, priimti ryžtingus sprendimus... veikti, o ne laukti lapkričio ar bet kurio kito mėnesio“, – ragino Ukrainos prezdientas.