„1 šiaurės korėjietis perbėgo per jūrų sieną Geltonojoje jūroje, teigia kariuomenė“, – sakoma agentūros vienos eilutės pranešime.
Dešimtys tūkstančių šiaurės korėjiečių pabėgo į Pietų Korėją nuo to laiko, kai pusiasalį 1950 metais padalijo karas; dauguma jų pirmiausia sausuma keliaudavo į kaimyninę Kiniją, paskui į trečią šalį, pavyzdžiui, Tailandą, kol galiausiai pasiekdavo Pietų Korėją.
Sėkmingų pabėgimų skaičius nuo 2020 metų gerokai sumažėjo po to, kai Šiaurės Korėja, siekdama užkirsti kelią COVID-19 plitimui, uždarė savo sienas ir tariamai nurodė šaudyti į žmones palei sausumos sieną su Kinija.
Susiję straipsniai
Tačiau pernai perbėgėlių, kuriems pavyko patekti į Pietų Korėją, skaičius patrigubėjo ir pasiekė 196, sausį pranešė Seulas, o pabėgti siekė daugiau elito atstovų – diplomatų ir studentų (2022 metais jų buvo 67).
Vietinė Pietų Korėjos žiniasklaida ketvirtadienį pranešė, kad du šiaurės korėjiečiai bandė perbėgti į Pietus per Gyodongo salą, esančią pasienyje, mažiau nei už penkių kilometrų nuo Šiaurės Korėjos, bet Pietų Korėjos kariuomenė aptiko tik vieną iš jų.
Pranešimas pasirodė praėjus kelioms dienoms po to, kai Šiaurės Korėjos valstybinė žiniasklaida pranešė, kad šalis prie savo pietinės sienos dislokavo 250 balistinių raketų paleidimo įrenginių, o lyderis Kim Jong Unas šiuos ginklus apibūdino kaip „galingą brangų kardą“, skirtą ginti savo suverenitetą.