Nors tyrėjai tebesiaiškina, kas sukėlė katastrofą, per kurią žuvo 179 žmonės, ekspertai teigia, kad į variklį pataikęs paukštis vargu ar buvo vienintelis veiksnys.
Pranešama, kad Muano oro eismo valdymo bokštas prieš pat incidentą paskelbė perspėjimą apie galimą paukščio smūgį, o Pietų Korėjos transporto departamento pareigūnas žiniasklaidai teigė, kad pilotas, prieš paskelbdamas „Mayday“ pavojaus signalą, pranešė dispečeriams, kad lėktuvas nukentėjo nuo paukščio smūgio.
Pirminė versija buvo ta, kad dėl paukščio smūgio sugedo važiuoklę maitinantis variklis, o tai savo ruožtu lėmė mirtiną nusileidimą pilvu.
Paskelbė vaizdo įrašus iš lėktuvo katastrofos Pietų Korėjoje: liepsnos, chaosas ir šiurpas
Tačiau Naujojo Pietų Velso universiteto aerokosminio dizaino vyresnioji dėstytoja daktarė Sonya Brown yra skeptiška.
„Paukščio smūgis turėtų būti išgyvenamas įvykis... Jis neturėtų sukelti to, ką galiausiai pamatėme, ypač dėl to, kad bet kokioje situacijoje, kai neveikia vienas variklis (kaip matyti iš filmuotos medžiagos), vis tiek lieka daug galios“, – britų leidiniui „The Guardian“ sakė ji ir pridūrė, kad paukščių smūgiai yra tokie dažni, kad į juos atsižvelgiama projektuojant šiuolaikinius lėktuvus.
Ji sakė, kad „Boeing 737“ ir kituose komerciniuose lėktuvuose yra daugybė atsarginių mechanizmų, ypač važiuoklės, kuri valdoma hidrauliniu būdu.
Susiję straipsniai
„Net jei ji sugestų, ji gali išsiskleisti ir be hidraulinės sistemos, kuri iš esmės veikia gravitacijos principu, todėl važiuoklė vis tiek turėtų išsiskleisti“, – dėstė ekspertė.
Taip pat yra dvigubas kitų skrydžio valdymo sistemų, pavyzdžiui, užsparnių ir skersinių, kurių pastarąją S. Brown apibūdina kaip automobilio spoilerį, dubliavimas, kuris reiškia, kad šios priemonės, kurios nuleidžiamos prieš nusileidimą, kad padidintų pasipriešinimą ir sulėtintų orlaivį, turėtų būti aktyvuotos.
„Jos veikia nuo dviejų nepriklausomų hidraulinių sistemų, ir labai mažai tikėtina, kad paukščio smūgis būtų sugadinęs šias dvi nepriklausomas hidraulines sistemas. Atrodo, kad šiame incidente yra kažkas daugiau“, – svarstė S. Brown.
Centrinio Kvinslendo universiteto profesorius Dougas Drury sutinka, kad vien paukščio smūgis vargu ar buvo vienintelė priežastis.
„Paukščio smūgis į vieną variklį nesukeltų visiško visų sistemų gedimo, juk galima skristi 737 lėktuvu su vienu varikliu“, – „The Guardian“ sakė D. Drury, pilotas veteranas, per savo karjerą skraidęs komerciniais, kariniais ir privačiais užsakomaisiais skrydžiais.
Tyrėjai pradeda nagrinėti juodosios dėžės skrydžio duomenis ir pilotų kabinos balso įrašus, todėl galutinių atsakymų gali tekti laukti dar kurį laiką.
Savo ruožtu D. Drury glumina greitis, kuriuo lėktuvas artėjo prie nusileidimo tako.
„Jei ketintumėte leistis pilvu, sulėtintumėte greitį iki stabdymo greičio, – sakė jis. – Tačiau šis orlaivis nusileido ant kilimo ir tūpimo tako su didele energija.“
Be to, jis sakė, kad lėktuvas nusileido priešinga kryptimi, nei paprastai veikia kilimo ir tūpimo takas, o tai reiškia, kad jis galėjo nusileisti pučiant galiniam vėjui (vėjui, pučiančiam orlaivio skridimo kryptimi – red. past.) Lėktuvai paprastai leidžiasi prieš tokį vėją, kuris padeda jiems sulėtėti.
„Kodėl jis skrido taip greitai? – klausė ekspertas. – Šiuo metu yra daug daugiau klausimų nei atsakymų.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.