„Siekdamas apsaugoti Rumuniją ir Rumunijos piliečius nuo krizės... atsistatydinu iš Rumunijos prezidento pareigų“, – pareiškė K. Iohannisas, pridurdamas, kad oficialiai pasitrauks iš pareigų trečiadienį.
Prezidento rinkimai Rumunijoje vyko lapkričio 24 dieną, o pirmąjį turą laimėjo anksčiau mažai žinomas 62 metų kraštutinių dešiniųjų kandidatas Calinas Georgesku ir kilo įtarimų, kad į balsavimą kišosi Rusija. Todėl Konstitucinis Teismas gruodžio mėnesį panaikino rinkimų rezultatus.
Spaudimas proeuropietiškajam K. Iohannisui, liberalų lyderiui, kuris sakė, kad liks poste iki gegužės, kol bus išrinktas jo įpėdinis, vis didėjo.
Susiję straipsniai
Parlamento nariai pirmadienį pradėjo procedūrą dėl K. Iohanniso nušalinimo nuo pareigų. Opozicija jau anksčiau buvo surengusi du bandymus pradėti tokį procesą.
„Po kelių dienų Rumunijos parlamentas balsuos dėl mano nušalinimo nuo pareigų ir Rumunijoje prasidės krizė.... Visos šios pastangos turės padarinių šalies viduje ir, deja, taip pat išorėje“, – sakė K. Iohannisas.
Kraštutinių dešiniųjų partijos AUR lyderis George‘as Simionas pasveikino K. Iohanniso atsistatydinimą.
„Tai jūsų (žmonių) pergalė! Dabar laikas grįžti į antrąjį turą“, – feisbuke rašė G. Simionas.
Praėjusį mėnesį dešimtys tūkstančių rumunų išėjo į gatves keliuose kraštutinių dešiniųjų surengtuose protestuose prieš rinkimų rezultatų panaikinimą, o kai kas reikalavo, kad K. Iohannisas atsistatydintų.
Gruodžio mėnesį vykusiuose parlamento rinkimuose kraštutiniai dešinieji surinko beprecedentį skaičių – trečdalį – rinkėjų balsų.
Tikimasi, kad K. Iohannisą pakeis Senato pirmininkas ir liberalų lyderis Ilie Bolojanas.
Šis retai ES pasitaikantis sprendimas sukėlė krizę rytų Europos šalyje, besiribojančioje su karo draskoma Ukraina, o C. Georgescu rinkimų rezultatų panaikinimą pavadino „formalizuotu valstybės perversmu“.
Nauji rinkimai turėtų būti surengti gegužę – pirmasis turas numatytas 4, o antrasis – 18 dieną, jei nė vienas kandidatas pirmajame ture nesurinks daugiau kaip 50 proc. balsų.
65 metų K. Iohannis Rumunijos prezidento poste yra nuo 2014 m., praeityje įveikęs kelias politines krizes.