Tai antradienį po Latvijos vyriausybės posėdžio žurnalistams pareiškė premjerė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūdas.
Finansavimui didinti pinigų teks ieškoti, be kita ko, peržiūrint ministerijų vidinius išteklius, pripažino politikai. Premjerė pažymėjo, jog ir pati Gynybos ministerija savo sektoriuje turi tikrinti, kaip išleidžiamos lėšos, kad būtų maksimaliai sumažintos tokios išlaidos, kurios iš dalies dubliuojasi.
E. Siliņa mano, kad Latvijoje didėja poreikis plėtoti nacionalinę karinę pramonę, nes ne viską, ko reikia šaliai ginti, galima įsigyti užsienyje. Premjerė pažymėjo, kad diskusijos šiuo klausimu vyksta įvairiais formatais NATO, ES ir nacionaliniu lygiu.
Susiję straipsniai
Antradienį Latvijos vyriausybė svarstė, kaip trumpinti nacionaliniam saugumui užtikrinti reikalingų prekių pristatymo terminus, taip pat priėmė sprendimą dėl tolesnės valstybės gynybos korporacijos plėtros.
Gynybos ministras A. Sprūdas žurnalistams sakė, kad susitarimas dėl 4 proc. BVP išlaidų yra būtinas siekiant užtikrinti 26 Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų plėtros plane numatytus gynybos prioritetus. Tarp šių prioritetų – investicijos į oro gynybą, pakrančių gynybą, artilerijos sistemas, pėstininkų kovos mašinas, amuniciją ir bepiločius orlaivius.
Anksčiau buvo pranešta, kad 2025 metais Latvija ketina skirti gynybai 3,45 proc. BVP, arba 1,56 mlrd. eurų.