Tai po trečiadienį surengto posėdžio pareiškė Latvijos Nacionalinė saugumo taryba (NST).
Kaip sakė po posėdžio prezidento Edgaro Rinkevičiaus patarėjas komunikacijos klausimams Martinis Dregeris, NST nariai sutiko su tuo, jog Latvija yra suinteresuota, kad visi sąjungininkai vykdytų NATO reikalavimus plėtoti gynybos potencialą ir Aljansas turėtų reikiamų išteklių ir galimybių realizuoti gynybos planus regione ilgalaikės Rusijos grėsmės sąlygomis.
„Per diskusijas Taryboje buvo pažymėta, kad iš JAV administracijos gautas aiškus signalas dėl teisingo gynybos išlaidų naštos paskirstymo kaip JAV buvimo Europoje išsaugojimo prielaidos, o tai yra strategiškai svarbu efektyviam atgrasymui ir gynybai“, – sakoma posėdžio rezultatams skirtame pareiškime.
Susiję straipsniai
Tarybos nariai pabrėžė būtinybę toliau stiprinti NATO buvimą rytiniame flange ir tęsti visapusišką paramą Ukrainai, nes tai – pagrindiniai principai bet kokiose derybose dėl Europos saugumo garantijų Ukrainai, siekiant, kad Rusija nutrauktų karo veiksmus.
Posėdyje taip pat aptartas dabartinis ir planuojamas Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (NGP) kovinės parengties užtikrinimas bei būtinybė ieškoti finansavimo, kad artimiausiais metais gynybos biudžetas būtų padidintas iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).
Taryba išklausė gynybos ministro Andrio Sprūdo ir Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų vado Kasparo Pudano pranešimus apie kariuomenės plėtros planus artimiausiais metais, o valstybės saugumo institucijų atstovai informavo apie dabartinę situaciją šalyje.
Šiuo metu Latvijos gynybos išlaidos sudaro 3,45 proc. BVP, arba 10,3 proc. valstybės biudžeto. Tikimasi, kad kitąmet jos pasieks 4 proc. BVP, o vėliau – 5 proc.