Agentūros kalbinti anoniminiai šaltiniai šias derybas apibūdino kaip papildomą komunikacinį kanalą tarp Rusijos ir Ukrainos – diplomatiniais terminais tai vadinama „antrojo tako diplomatija“.
Šie ryšiai buvo užmegzti iš karto po JAV prezidento Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose lapkritį.
„Reuters“ pažymėjo, kad nors Šveicarijoje dalyvavę derybininkai turi diplomatinės patirties, jie nėra vyriausybės pareigūnai. Kol kas neaišku, kas juos pasiuntė į derybas.
Vienas iš šaltinių „Reuters“ sakė, kad apie susitikimus žino nedaug D. Trumpo patarėjų.
„Daug detalių lieka neaiškios, įskaitant susitikimų darbotvarkę, ar juose dalyvavo ukrainiečiai ir kada jie prasidėjo“, – pažymėjo agentūra ir pridūrė, kad šios slaptos derybos rodo užkulisinius Jungtinių Amerikos Valstijų ir Rusijos bandymus ieškoti būdų, kaip užbaigti karą Ukrainoje.
Vienas šaltinis derybas Šveicarijoje apibūdino kaip neoficialų dialogą, kuriuo siekiama pagerinti bendravimą ir pasikeisti idėjomis, o ne parengti konkrečius pasiūlymus.
Istoriškai tokios derybos padėdavo užmegzti dialogą tarp viena kita labai nepasitikinčių šalių, tikintis, kad geresnis bendravimas gali padėti pasiekti diplomatinį proveržį, rašo „Reuters“.
Šaltiniai teigė, kad bent vienas susitikimas įvyko Ženevoje praėjusią savaitę, kuomet vyko Miuncheno saugumo konferencija.
Vienas „Reuters“ šaltinis išsakė mintį, kad toks derybų būdas galėjo prarasti aktualumą, nes JAV ir Rusijos pareigūnai pastarosiomis savaitėmis sukūrė oficialius dialogo kanalus.
„Reuters“ priminė, kad panašios derybos vyko 2023 m. ir 2024 m. pradžioje, kai V. Putinas siuntė signalus, kad yra pasirengęs svarstyti paliaubų Ukrainoje galimybę.
„Atrodo, kad šios derybos niekur nenuvedė“, – apie šias derybas teigiama leidinyje.