Pasak pareigūnų, yra trys pagrindinės kliūtys, trukdančios surengti naujus rinkimus. Šiuo metu veikia tik trys ketvirtadaliai Ukrainos rinkimų apylinkių, o pasirengimas rinkimams, atitinkantiems tarptautinius standartus, užtruktų šešis mėnesius, sakė Ukrainos rinkimų komisijos vadovo pavaduotojas Serhijus Dubovykas.
Ukrainos konstitucija taip pat numato, kad prezidentui atsistatydinus, parlamento pirmininkas užima jo vietą, kol bus baigti rinkimai.
Galiausiai Ukrainoje šiuo metu galioja karo padėtis, draudžianti rengti rinkimus, kol ji nebus panaikinta, o tai reiškia, kad tam reikėtų ilgalaikių paliaubų arba taikos.
Dėmesys V. Zelenskio ateičiai padidėjo po to, kai artimiausi JAV prezidento D. Trumpo patarėjai sekmadienį užsiminė, kad jis gali būti nebe tas lyderis, kurio reikia Ukrainai.
Pirmadienį D. Trumpas reagavo į tai, kad V. Zelenskis buvo cituojamas sakantis, jog karo pabaiga yra „labai, labai toli“, ir pasiūlė Amerikai daugiau nesitaikstyti su tokiomis kalbomis. Priešingai, JAV prekybos sekretorius Howardas Lutnickas pareiškė, kad D. Trumpas nėra suinteresuotas nušalinti Ukrainos prezidentą.
Pats V. Zelenskis, sekmadienį kalbėdamas su žurnalistais Londone, regis, atmetė savo atsistatydinimo idėją ir pateikė mįslę, kaip jį pašalinti iš valdžios.
„Neužtenka tiesiog surengti rinkimus. Turėtumėte neleisti man dalyvauti rinkimuose... Turėtumėte su manimi derėtis“, – sakė jis, o paskui, kaip ir anksčiau, užsiminė, kad atsistatydintų, jei Ukraina gautų narystę NATO – tai, ką D. Trumpo administracija ne kartą atmetė. Jis šiek tiek iššaukiančiai pajuokavo, kad NATO įstojimas į Ukrainą reikštų, „kad aš įvykdžiau savo misiją“.
Praktinis galvos skausmas, susijęs su greitu rinkimų surengimu, yra daugialypis, CNN sakė S. Dubovykas. „Pirma, turi įvykti teisinis karo padėties nutraukimo aspektas“, – aiškino jis.
„Antra, turi vykti parengiamasis procesas, nes šalyje vyksta karas, padaryta sisteminė žala (ir) tik 75 proc. rinkimų apylinkių yra pasirengusios rinkimams, taip pat ir okupuotose teritorijose“, – pridūrė Ukrainos rinkimų komisijos vadovo pavaduotojas.
Jis sakė, kad „šešių mėnesių parengiamasis laikotarpis, kurį patvirtino visų (Ukrainos parlamento) frakcijų atstovai, yra protingas terminas“.
Jis pridūrė, kad jis galėtų būti „pagreitintas, tačiau tokiu atveju neįmanoma visiškai užtikrinti visų tarptautinių standartų laikymosi“.
S. Dubovykas ir keli kiti Ukrainos pareigūnai paminėjo logistinį iššūkį – suteikti galimybę balsuoti maždaug 7 mln. ukrainiečių, gyvenančių užsienyje kaip pabėgėliai, ir galimą fronto krizę, kai maždaug milijonui ukrainiečių, tarnaujančių kariuomenėje, reikės suteikti galimybę balsuoti ir dalyvauti rinkimuose.
Kremlius atkakliai kalbėjo apie, jo teigimu, neteisėtą V. Zelenskio kandidatūrą, klaidingai abejodamas jo įgaliojimais karo metu, ir tai buvo įtraukta į Baltųjų rūmų pareiškimus praėjusį mėnesį.
Rinkimų gynėjai teigė, kad dėl to ir dėl Rusijos kišimosi į rinkimus istorijos, pavyzdžiui, kai ji 2004 m. sukėlė didžiulius provakarietiškus protestus per Oranžinę revoliuciją, tapo dar svarbiau užtikrinti, kad balsavimas atitiktų tarptautinius standartus.
„Turime iš naujo įkrauti visas judėjimo ir žodžio laisves ir užtikrinti konkurencingą rinkimų procesą“, – CNN sakė Olha Aivazovska iš rinkimų reformų grupės „Opora“ pilietinio tinklo.
Ji teigė, kad rinkimai karo metu yra „neįmanomi, nes jie prieštarautų Konstitucijai. Viską, ką dabar turime dėl karo, turime pakeisti. Kalbama apie Ukrainos valstybės reputaciją ir teisėtumą. Be teisėtumo ši valstybė neišgyvens, nes Rusija sunaikins mūsų reputaciją ir tada mes tapsime žlugusia valstybe“.
Parengta pagal CNN inf.