„Kiekvieną dieną jis skelbia visiškai atitrūkusius nuo realybės, prieštaringus pareiškimus“, – sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
Savo ruožtu Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas ketvirtadienį pareiškė, kad Maskva „grėsme“ laiko prezidento Emmanuelio Macrono pasisakymą apie Prancūzijos branduolinio atgrasymo taikymą partnerėms Europoje.
„Žinoma, tai yra grėsmė Rusijai. Jeigu jis mato mus kaip grėsmę (...) ir sako, kad būtina panaudoti branduolinius ginklus, ruošiasi panaudoti branduolinius ginklus prieš Rusiją, žinoma, tai yra grėsmė“, – sakė S. Lavrovas.
E. Macronas surengė vaizdo skambutį su ES lyderiais: aptarė susitikimą su D. Trumpu
Po E. Macrono kalbos tautai, pasakytos trečiadienio vakarą, Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas ketvirtadienį apkaltino Prancūziją norint „tęsti“ konfliktą Ukrainoje.
„Kalba iš tiesų buvo itin prieštaringa“, – sakė D. Peskovas. „Jausmas toks, kad Prancūzija nori, kad karas tęstųsi“, – pridūrė jis.
Trečiadienio vakarą Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas kreipėsi į tautą siekdamas užtikrinti prancūzus dėl jų šalies ir Europos saugumo.
Susiję straipsniai
Jis kalbėjo apie tai, kad Europa turi sugebėti geriau apsiginti ir labiau apsiginkluoti, taip pat sakė, kad žada tartis su sąjungininkėmis Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės.
E. Macronas kalbėjo apie saugumo ir ekonominius iššūkius bei teigė, kad pasaulis dabar susiduria su nežinomybe dėl JAV paramos Ukrainai, o JAV taip pat siekia įvesti muitus savo sąjungininkams. Jis tikisi įkalbėti JAV prezidentą Donaldą Trumpą netaikyti muitų iš Europos importuojamoms prekėms.
„Turime pasiūlyti ilgalaikės taikos planą. Europa turi sugebėti geriau apsiginti. Turime labiau apsiginkluoti“, – sakė E. Macronas.
Prancūzija siūlo didinti gynybos finansavimą ir siekia, kad Europos valstybės pirktu ginkluotę, amuniciją ir ekipuotę iš tiekėjų Europoje. Anot prezidento, tai reiškia, kad čia žemyno valstybės turės atkurti savo pramonę.
Kalbėdamas apie branduolinį atgrasymą, prezidentas pabrėžė, kad tai itin svarbu Europai, o Prancūzija branduolinį ginklą turi nuo 1964 m. Jis žada tartis su sąjungininkais Europoje, kad Prancūzijos turimi branduoliniai ginklai veiktų kaip atgrasymo priemonė ir gintų žemyną nuo Rusijos grėsmės. Jis įvardijo Rusiją grėsme Prancūzijai ir Europai bei paskelbė nusprendęs pradėti strateginę diskusiją dėl sąjungininkų Europoje gynimo pasinaudojant Prancūzijos branduoliniu atgrasymu.
Be to, E. Macronas minėjo, kad kitą savaitę jis ketina surengti visų Europos šalių kariuomenių vadų susitikimą Paryžiuje. Pasak jo, Prancūzija turi būti pasiruošusi tam atvejui, jeigu JAV nebeateitų į pagalbą.
Prezidentas teigė, kad Europos valstybės galėtų siųsti savo pajėgas į Ukrainą po to, kai bus pasirašytas Ukrainos ir Rusijos taikos susitarimas. Europos šalių kareiviai būtų siunčiami ne kariauti ir net nebūtų fronte, bet turėtų užtikrinti, kad Rusija laikosi taikos ir vėl neužpuls Ukrainos. Jis sakė, kad kariuomenės vadai aptars, kaip paremti Ukrainą po taikos sudarymo.
Baigdamas savo kreipimąsi į prancūzus jis paragino juos būti vieningus. Prezidentas sakė, kad politiniai sprendimai ir karinė įranga yra tik viena dėlionės dalis, bet taip pat reikalingas ir solidarumas.