Kaip sakoma feisbuke paskelbtame centro pareiškime, kuriuo remiasi portalas „eurointegration“, šis sprendimas priimtas „dėl saugumo situacijos“, taip pat „dėl perversmo, nukreipto prieš valstybės institucijas“.
Srebrenicos memorialinis centras informavo, kad dėl dabartinės saugumo situacijos jis bus uždarytas iki atskiro pranešimo.
Pasak centro atstovų, sprendimą nulėmė „nesugebėjimas užtikrinti adekvačias saugumo garantijas savo darbuotojams, partneriams, svečiams ir lankytojams“, taip pat „Banja Lukoje (Serbų Respublikos sostinėje) įsikūrusių maištininkų grupių perversmas prieš valstybės institucijas“.
„Svarbiausia – visų žmonių saugumas, centras bus uždarytas, kol situacija stabilizuosis ir bus suteiktos atitinkamos garantijos“, – sakoma pareiškime.
Visi Srebrenicos memorialinio centro darbuotojai pagal galimybes dirbs iš namų, kad būtų užtikrintas administracinės ir kitos veiklos tęstinumas.
Be to, bus tęsiami visi renginiai, kuriuos centras gali organizuoti Sarajeve ir kitur, įskaitant kovo 11-ąją planuojamą konferenciją Bosnijos ir Hercegovinos sostinėje.
Memorialinis centras buvo uždarytas po to, kai Serbų Respublikos prezidentas Miloradas Dodikas pasirašė įsakus, pagal kuriuos oficialiai įsigalioja įstatymai, draudžiantys Bosnijos ir Hercegovinos teismo ir prokuratūros, Valstybinės tyrimų ir apsaugos agentūros bei Aukščiausiosios teismų ir prokurorų tarybos veiklą Serbų Respublikos teritorijoje.
Vasario pabaigoje Bosnijos ir Hercegovinos teismas nuteisė M. Dodiką vienerius metus kalėti ir uždraudė jam šešerius metus eiti pareigas.
Prieš paskelbiant nuosprendį Serbų Respublikos vadovybė pagrasino, kad priims „radikalius sprendimus“ ir atsisakys visų Bosnijos ir Hercegovinos institucijų, jei M. Dodikas bus nuteistas.
Praėjusių metų gegužės 23 d. JT Generalinė Asamblėja priėmė rezoliuciją, kuria liepos 11-ąją paskelbė Tarptautine genocido Srebrenicoje aukų atminimo diena. Serbija ir jos sąjungininkės aktyviai priešinosi šio dokumento priėmimui.
Už rezoliuciją balsavo 84 šalys, prieš – 19, tarp jų – Serbija, Rusija, Baltarusija, Vengrija.
Per Bosnijos serbų karinę operaciją Srebrenicoje 1995 metais buvo nužudyta daugiau kaip 8 tūkstančiai musulmonų vyrų – nuo vaikų iki senelių.