Kanada, kuri šiuo metu pirmininkauja Didžiojo septyneto (G7) šalių grupei, pasiūlė šią priemonę prieš vėliau šią savaitę Kvebeke vyksiantį G7 užsienio reikalų ministrų susitikimą.
Derybose dėl bendro pareiškimo jūrų klausimais JAV siekia sustiprinti formuluotę apie Kiniją ir sušvelninti formuluotę apie Rusiją, sakoma pranešimuose.
„Šešėlinis laivynas“ reiškia senstančius naftos tanklaivius, kurių tapatybė slepiama siekiant padėti apeiti Vakarų ekonomines sankcijas, įvestas Maskvai nuo tada, kai ji 2022 m. pradžioje pradėjo plataus masto karinę invaziją į Ukrainą.
Be to, kad vetavo Kanados pasiūlymą įsteigti darbo grupę, kuri stebėtų sankcijų pažeidimus, „Bloomberg News“ matytame G7 pareiškimo projekte matyti, kad JAV siekė išbraukti žodį „sankcijos“, taip pat formuluotę, kurioje minimas Rusijos „gebėjimas palaikyti karą“ Ukrainoje, pakeičiant ją žodžiu „uždirbti pajamas“.
G7 komunikatai nėra galutiniai, kol nėra paskelbti bendru sutarimu. Tolesnėse derybose vis dar gali būti pakeisti aukščiausiojo lygio susitikimo pabaigos pareiškimo tekstai.
JAV diplomatai informavo savo kolegas iš G7, kad šis žingsnis buvo žengtas dėl to, kad Vašingtonas „iš naujo įvertino savo poziciją daugiašalėse organizacijose, dėl ko negali prisijungti prie jokių naujų iniciatyvų“, teigiama „Bloomberg“ pranešime.
Europos šalys aptaria planus, kurie leistų joms vykdyti Maskvos naftą eksportuojančių tanklaivių areštus Baltijos jūroje.
Siūloma pasinaudoti tarptautine teise, kad jos galėtų perimti laivų kontrolę aplinkosaugos ar piratavimo sumetimais.