Avarija sukėlė didžiulį gaisrą, kuris vis dar tebedega Šiaurės jūroje, maždaug už 10 mylių nuo Halo, judraus uosto ir žvejybos centro, pakrantės.
Pasak britų valdžios institucijų, išsigelbėjo dešimtys žmonių, tačiau vienas įgulos narys yra dingęs be žinios.
Tuo tarpu aplinkosaugos grupės įspėjo apie galimas žalingas pasekmes jūrų gyvūnijai. Taip pat yra keliami klausimai, kaip susidūrimas galėjo įvykti vidury baltos dienos.
Kas tiksliai nutiko?
Jungtinės Karalystės pakrančių apsaugos tarnyba aliarmą pakėlė pirmadienį 9.48 val. (11.48 val. Lietuvos laiku) po to, kai su Portugalijos vėliava plaukiojantis konteinervežis „Solong“ rėžėsi į Šiaurės jūroje inkarą išmetusį JAV kariuomenės užsakytą tanklaivį „Stena Immaculate“.
Vaizdo įraše matyti, kaip po avarijos sukelto sprogimo aukštai į orą kyla juodi dūmai.
Buvo matyti, kad bent vieną iš laivų apėmė liepsnos, todėl buvo surengta dramatiška gelbėjimo misija, kurioje dalyvavo Jungtinės Karalystės pakrančių apsaugos tarnyba ir Karališkoji Nacionalinė Gelbėjimosi Valčių institucija.
Laivas „Solong“ plaukė iš Škotijos uosto į Nyderlandus. Visi 14 įgulos narių, išskyrus vieną, buvo saugiai nugabenti į krantą, sakoma laivo savininko Ernsto Ruso pareiškime.
Pirmadienio vakarą dingusio įgulos nario paieška buvo baigta, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba.
Visi 23 laivo „Stena Immaculate“ įgulos nariai yra saugūs, teigiama laivą valdančios JAV logistikos įmonės „Crowley“ pranešime.
Laivybos ekspertai kėlė klausimus dėl ko galėjo įvykti susidūrimas, nepaisant tokiems laivams būdingų saugos ir navigacijos priemonių.
„Turime suprasti, kad egzistuoja tarptautinės taisyklės, kurios nurodo, kaip laivai gali manevruoti jūroje“, – sakė Matthew Schanckas, avarijų likvidavimo ekspertas ir konsultacinės grupės „International Maritime Search and Rescue“ įkūrėjas.
Jo teigimu, abiejuose laivuose turėjo būti bent po vieną įgulos narį, budintį savo valdymo patalpose.
„Kažkas turėjo būti atsakingas už abu laivus. Todėl tai, kad tai įvyko gana gerai žinomoje teritorijoje, kurioje vyksta eismas ir laivyba, yra gana neįprasta“, – sakė M. Schanckas.
Ką gabeno laivai?
Pasak jūrų žvalgybos bendrovės ir laivybos žurnalo „Lloyd's List“, laivas „Solong“ gabeno nežinomą kiekį alkoholio ir 15 konteinerių natrio cianido.
JAV ligų kontrolės ir prevencijos centro (CDC) duomenimis, natrio cianidas išskiria vandenilio cianido dujas – labai toksišką dusinančią medžiagą, kuri greitai gali tapti mirtina. Ši cheminė medžiaga taip pat gali virsti cianido vandeniliu, kai patenka į vandenį.
Kol kas neaišku, ar cianido pateko į jūrą.
Dėl priešgaisrinių atsargumo priemonių laivas „Solong“ veikiausiai savo krovinį gabeno laivo priekyje, atokiau nuo gyvenamojo korpuso ir mašinų skyrių, sakė M. Schanckas.
„Tikimės, kad šie plieniniai konteineriai apsaugotų nuo bet kokio krovinio išsiliejimo“, – pridūrė jis.
Laive „Stena Immaculate“ buvo gabenama 220 000 barelių reaktyvinių degalų 16-oje atskirų krovininių talpyklų, sakoma „Crowley“ pranešime. Neaišku, koks degalų kiekis galėjo išsilieti dėl incidento, pridūrė ji.
Ar cheminės medžiagos yra pavojingos?
Ekspertai teigia, kad reaktyvinių degalų išsiliejimai paprastai daro mažesnį poveikį aplinkai nei naftos išsiliejimai.
Reaktyvinių variklių degalai yra „lengvoji nafta“ ir „tai labai panašu į kartais matomus laukinės gamtos ir jūros aplinkos vaizdus, kuriuose matyti tiršta juoda nafta“, – sakė M. Schanckas, kuris vis dėlto įspėjo apie poveikį aplinkai.
„Gaisro metu sudega šis reaktyvinis kuras, kuris jūros paviršiuje yra labai degus. (Tai) yra gerai jūros aplinkai, (bet) nebūtinai dėl susidarančių dūmų“, – sakė jis.
Edinburgo Herioto-Vato universiteto Jūrų biologinės įvairovės ir biotechnologijų centro jūrų ekotoksikologas Markas Hartlas teigė, kad „didžioji dalis reaktyvinių degalų labai greitai išgaruoja“.
„Nors vaizdai tikrai yra nerimą keliantys, tačiau, vertinant poveikį vandens aplinkai, tai kelia mažesnį susirūpinimą nei naftos išsiliejimo atveju“, – sakė jis.
Tačiau visuomeninės organizacijos, įskaitant „Greenpeace UK“, įspėjo, kad gali būti padaryta didelė žala aplinkai ir laukinei gamtai.
„Esame labai susirūpinę dėl daugybės toksiškų grėsmių, kurias šios cheminės medžiagos gali kelti jūrų organizmams“, – sakė „Greenpeace“ tyrimų laboratorijos Ekseterio universitete vyresnysis mokslininkas Paulas Johnstonas.
„Reaktyvinių lėktuvų degalai, patekę į vandenį netoli jūrų kiaulytėms skirtos veisimosi vietos, yra toksiški žuvims ir kitiems jūros gyvūnams.“
Jungtinės Karalystės organizacijos „Oceana“ kampanijų vadovė Alyx Elliott sakė, kad jie „atidžiai stebi“ šį incidentą.
Aviaciniai degalai „gali padaryti didžiulę žalą laukinei gamtai ir žuvų populiacijoms... jie gali paveikti ruonių, kurių netoliese yra daug, veisimosi kolonijas, – sakė ji. – Potenciali žala yra milžiniška.“
Kas nutiks toliau?
Anot netoliese esančio Rytų Grimsbio uosto vadovo Martyno Boyerso, greičiausiai bus atliktas tyrimas, siekiant nustatyti, kas nutiko ne taip.
„Sunku pasakyti, kas iš tikrųjų įvyko, išskyrus tai, kad tai niekada neturėjo nutikti“, – pirmadienį CNN sakė jis.
Tuo tarpu Jūrų ir pakrančių apsaugos agentūra atlieka reagavimo į taršą vertinimą, pranešė pakrančių apsaugos tarnyba.
Naftos tanklaivio „Crowley“ valdytojas sakė, kad remia Jungtinės Karalystės valdžios institucijas tiriant incidentą.
Parengta pagal CNN inf.