Visų pirma S. Witkoffas pareiškė, kad Rusija „100 procentų“ nenori invazijos į Europą ir kad jai „nereikia absorbuoti Ukrainos“. Jis taip pat sakė, kad Rusija „atsiėmė“ penkis Ukrainos regionus – Krymą ir Luhansko, Donecko, Zaporožės bei Chersono sritis, „gavo tai, ko norėjo, ir daugiau nenori“.
Kremlius ne kartą melagingai tvirtino, kad Krymas ir šie keturi regionai yra Rusijos teritorija, taip pažeisdamas tarptautinę teisę, o S. Witkoffo pareiškimas apie tai, kad Rusija „grąžins“ šias teritorijas (kurias neteisėtai okupavo), sustiprina Kremliaus teritorinių pretenzijų ir invazijos į Ukrainą pateisinimą, pažymi analitikai.
Be to, S. Witkoffas pakartojo kelis Rusijos pareiškimus dėl Ukrainos teritorijų, kurias Rusija neteisėtai okupavo, statuso. JAV specialusis pasiuntinys kartojo Kremliaus naratyvus ir pareiškė, kad Rusijos okupuotuose Krymo, Donbaso, Chersono ir Zaporožios regionuose „kalbama rusiškai“ ir kad „šiuose regionuose buvo surengti referendumai, kuriuose didžioji dauguma žmonių pareiškė norintys būti Rusijos valdžioje“.
Kaip pabrėžia ISW analitikai, Rusija jau seniai naudoja panašius pareiškimus savo agresijai prieš Ukrainą pateisinti, remdamasi teiginiu, kad reikia „ apsaugoti rusakalbius“ Rytų Ukrainoje.
Tuo pat metu Rusija „nuolat griauna savo pačios sukurtą mitą apie „ rusakalbių apsaugą“ Ukrainoje, naikindama „ daugiausia rusakalbius miestus Rytų Ukrainoje, žudydama rusakalbius ukrainiečius ir deportuodama rusakalbius ukrainiečių vaikus į Rusiją, pažeisdama tarptautinę teisę“, pabrėžia ISW.
Teiginys, kad dauguma ukrainiečių okupuotose teritorijose remia Rusijos vyriausybę, taip pat yra „akivaizdus melas“. Rusija 2014 m. Kryme ir Donbase, o 2022 m. – Donecko, Luhansko, Zaporožės ir Chersono srityse surengė fiktyvius „referendumus“.
Balsavimas vyko kontroliuojant Rusijos kariuomenei, be nepriklausomų stebėtojų. Tikėtina, kad rinkėjų aktyvumo skaičiai ir rezultatai yra suklastoti. Daug ukrainiečių paliko šiuos regionus, bėgdami nuo okupacijos.
Per 2022 m. referendumus Rusijos pajėgos naudojo bauginimo priemones: vykdė „balsavimą namuose“, įeidavo į namus ir spaudimu vertė žmones balsuoti.
Rusija vykdo prievartinio ukrainiečių deportavimo iš okupuotų teritorijų ir Rusijos piliečių perkėlimo į jas politiką. Taip ji bando pakeisti demografinę sudėtį ir sudaryti įspūdį, kad dauguma gyventojų remia okupaciją.
Jei ukrainiečiai iš tiesų norėtų gyventi Rusijos valdžioje, Rusijai nereikėtų deportuoti milijonų žmonių į savo teritoriją, pabrėžia ISW.
Analitikai taip pat pažymėjo, kad S. Witkoffo pareiškimai apie Rusijos teritorines pretenzijas, į visą Luhansko, Donecko, Zaporožės ir Chersono sričių teritoriją – įskaitant tas šių keturių sričių teritorijas, kurios šiuo metu nėra okupuotos Rusijos kariuomenės – kenkia JAV prezidento Donaldo Trumpo pastangoms pasiekti „ JAV interesams palankų karo sprendimą“. Šių teritorijų perdavimas Rusijai neužtikrina patikimos Ukrainos apsaugos nuo būsimos agresijos.
S. Witkoffas taip pat pareiškė, kad Ukrainos valdžia esą sutiko, jog Ukraina netaptų NATO nare, o tai iš esmės yra nuolaida vienam iš pagrindinių Kremliaus reikalavimų.
Tokie pareiškimai atrodo kaip Rusijos nuolaidžiavimas dar prieš prasidedant oficialioms deryboms, o tai silpnina JAV ir Ukrainos pozicijas tolesnėse derybose dėl karo pabaigos, sakė ISW analitikai.
Tuo pat metu Karo tyrimų instituto ekspertai atkreipė dėmesį į buvusio Rusijos diktatoriaus Vladimiro Putino patarėjo ir pagrindinio projekto „Novorosija“ ideologo Vladislavo Surkovo pareiškimą interviu Prancūzijos leidiniui „L'Express“. Jis teigė, kad „rusiškojo pasaulio“ ideologija neturi sienų, todėl Rusija ir toliau skleis savo įtaką visomis kryptimis. Šiuo pareiškimu V. Surkovas faktiškai patvirtino Rusijos Federacijos ketinimus toliau vykdyti užkariavimus.
Pasak Kremliaus režimo šalininko, „strateginis Rusijos Federacijos tikslas“ nepasikeitė nuo 2022 m. vasario mėn., kai buvo pradėta plataus masto invazija, ir Rusija jį pasieks, net jei pakeliui bus „manevrų, sulėtėjimų ir pauzių“.
Parengta pagal „New Voice“ inf.