Jei tokią informaciją iš anksto gautų Amerikos priešininkai, kiltų pavojus žmonių gyvybėms ir nacionalinės užsienio politikos tikslams. JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos laimei, grupinis pokalbis su informacija apie artėjantį JAV smūgį Jemene tarp aukštų nacionalinio saugumo pareigūnų šifruotoje pokalbių programėlėje „Signal“ nepateko į blogas rankas.
D. Trumpo administracijos nelaimei, žinučių giją pastebėjo įtakingas politikos žurnalistas Jeffrey Goldbergas.
Žurnalo „The Atlantic“ vyriausiasis redaktorius pirmadienį savo leidinio interneto svetainėje paskelbtame straipsnyje teigia, kad jį į pokalbį netyčia įtraukė Baltųjų rūmų patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Michaelas Waltzas.
Atrodo, kad grupės nariais, be kita ko, buvo viceprezidentas J. D. Vance'as, CŽA direktorius Johnas Ratcliffe'as, Baltųjų rūmų personalo vadovė Susie Wiles ir gynybos sekretorius Pete'as Hegsethas.
Nacionalinio saugumo tarybos atstovas spaudai BBC sakė, kad tekstinių žinučių gija „atrodo autentiška“.
J. Goldbergas sako, kad grupė diskutavo apie politiką ir aptarinėjo operatyvines detales apie artėjantį JAV karinį smūgį – šie pokalbiai leido retai beveik realiu laiku pažvelgti į D. Trumpo aukšto rango nacionalinio saugumo komandos vidinį darbą.
„Nuostabus darbas“, – rašė M. Waltzas grupei, praėjus vos kelioms minutėms po to, kai šeštadienį, kovo 15 d., JAV smogė hučių taikiniams Jemene.
Tačiau po pirmadienio atskleistų faktų šios Baltųjų rūmų šventės gali būti trumpalaikės.
Tai, kad į jautrius nacionalinės gynybos pokalbius netyčia galėjo būti įtrauktas pašalinis asmuo, yra stulbinantis D. Trumpo administracijos operatyvinio saugumo nepakankamumas, rašo BBC.
O tai, kad šie pokalbiai vyko ne per saugius vyriausybinius kanalus, skirtus tokiems slaptiems pranešimams, galėjo pažeisti Šnipinėjimo įstatymą, kuriame nustatytos darbo su įslaptinta informacija taisyklės.
„Ši administracija greitai ir laisvai žaidžia su labiausiai įslaptinta mūsų šalies informacija, ir dėl to visi amerikiečiai yra mažiau saugūs“, – socialiniame tinkle „X“ paskelbė senatorius Markas Warneris, Senato Žvalgybos komiteto vyriausiasis demokratas iš Virdžinijos.
Kongreso narys demokratas Chrisas Deluzio pareiškime spaudai teigė, kad Atstovų Rūmų ginkluotųjų pajėgų komitetas, kuriam jis priklauso, turi kuo greičiau atlikti išsamų tyrimą ir surengti klausymą šiuo klausimu.
„Tai pasipiktinimą keliantis nacionalinio saugumo pažeidimas, todėl turėtų kristi galvos“, – sakė jis.
Kritikos sulaukta ne tik iš demokratų.
Respublikonų kongresmenas iš Nebraskos Donas Baconas politinei interneto svetainei „Axios“ sakė, kad administracijos veiksmai yra „nepriimtini“.
„Niekas iš viso to neturėjo būti siunčiama per nesaugias sistemas“, – sakė jis apie M. Waltzo pranešimus. „Rusija ir Kinija neabejotinai stebi jo neįslaptintą telefoną“, – pridūrė respublikonas.
Kadangi respublikonai kontroliuoja ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, D. Trumpo partija turėtų inicijuoti bet kokį oficialų Kongreso tyrimą šiuo klausimu.
Atstovų Rūmų pirmininkas respublikonas Mike'as Johnsonas, regis, sumenkino tokią galimybę, nes žurnalistams sakė, kad Baltieji rūmai pripažino savo klaidą.
„Jie pasitemps ir užtikrins, kad tai nepasikartotų“, – sakė jis.
Savo ruožtu D. Trumpas, Ovaliajame kabinete žurnalistų paklaustas apie „Atlantic“ istoriją, teisinosi nežinojęs, sakydamas, kad apie ją girdi pirmą kartą.
P. Hegsethas, paklaustas apie nutekintą informaciją, užsipuolę „The Atlantic“ vyriausiąjį redaktorių.
„Jūs kalbate apie apgaulingą ir labai diskredituotą taip vadinamą žurnalistą, kuris pasidarė karjerą platindamas melagingus prasimanymus“, – žurnalistams sakė JAV gynybos sekretorius.
Verslininkas Elonas Muskas taip pat pasišaipė iš žurnalo „The Atlantic“.
„Geriausia vieta paslėpti lavoną – žurnalo „The Atlantic“ 2 puslapis, nes ten niekas niekada nesilanko“ – savo socialiniame tinkle „X“ rašė milijardierius.
Po to Baltieji rūmai išplatino pareiškimą, kuriame gynė prezidento nacionalinio saugumo komandą, įskaitant ir M. Waltzą.
Tačiau iki pirmadienio vakaro Vašingtone pasklido gandai, kad galiausiai gali tekti atsistatydinti aukšto rango pareigūnams, ir daugiausia dėmesio buvo skiriama M. Waltzui, kurio kvietimu J. Goldbergas buvo įtrauktas į grupės pokalbį. Baltieji rūmai nepateikė jokių papildomų komentarų, net ir didėjant šioms spėlionėms, rašoma BBC straipsnyje.
Po pietų paskelbtame pareiškime Baltieji rūmai pažymėjo, kad smūgiai buvo „labai sėkmingi ir veiksmingi“. Tai galėtų padėti sumažinti kai kuriuos politinius padarinius dėl pokalbių grupės diskusijų, kurios taip pat atskleidė tam tikrus nesutarimus D. Trumpo nacionalinio saugumo komandoje.
J. D. Vance'as buvo aukščiausio rango teksto grupės „Signal“, kurioje buvo aptariami išsamūs JAV karinio smūgio Jemenui planai, dalyvis.
Nors viešai komentuodamas užsienio politikos klausimus viceprezidentas paprastai žygiuodavo koja kojon su D. Trumpu, privačiose diskusijose jis sakė manantis, kad administracija, imdamasi karinių veiksmų, daro „klaidą“.
Jis pažymėjo, kad Jemene nukreiptos hučių pajėgos kelia didesnę grėsmę Europos laivybai, o pavojus Amerikos prekybai yra minimalus.
„Nesu tikras, ar prezidentas supranta, kaip tai neatitinka jo dabartinės žinutės apie Europą“, – rašė J. D. Vance'as. „Kyla tolesnė rizika, kad matysime vidutinį ar didelį naftos kainų šuolį“, – pridūrė jis.
Toliau JAV viceprezidentas teigė, kad palaikys tai, ką komanda nuspręs, ir „pasiliks šiuos nuogąstavimus sau“.
„Tačiau yra svarių argumentų, kodėl reikėtų tai atidėti mėnesiui, atlikti pranešimų apie tai, kodėl tai svarbu, sužinoti, kokia yra ekonomikos padėtis, ir t. t.“, – kalbėjo J. D. Vance'as.
Tai toli gražu ne pirmas kartas, kai JAV viceprezidentas nesutaria su savo prezidentu užsienio politikos klausimais.
Dickas Cheney vėlesniais prezidentavimo metais konfliktavo su George'u W. Bushu dėl Irako karo valdymo, o Joe Bidenas manė, kad Baracko Obamos slapta operacija, kuria buvo siekiama nužudyti Osamą bin Ladeną, buvo pernelyg rizikinga.
Be to, tai ne pirmas kartas, kai dėl neskelbtinos nacionalinio saugumo medžiagos tvarkymo pasirodo antraštės. Tiek D. Trumpas, tiek Joe Bidenas, pasibaigus jų kadencijoms, buvo tiriami dėl disponavimo įslaptinta informacija.
Specialusis patarėjas Jackas Smithas apkaltino D. Trumpą dėl įtariamų pažeidimų, susijusių su jo atsisakymu perduoti jo rezidencijoje „Mar-a-Lago“ saugomą medžiagą – ši byla buvo nutraukta, kai D. Trumpas pernai laimėjo perrinkimą.
2016 m. Hillary Clinton privataus elektroninio pašto serverio naudojimas bendravimui, kai ji buvo JAV valstybės sekretorė, tapo pagrindiniu klausimu per jos nesėkmingą prezidentinę kampaniją.
Kaip ir šis Baltųjų rūmų grupinis pokalbis, kai kurios iš tų žinučių leido susipažinti su vidiniu H. Clinton komandos darbu.
Jų atskleidimas taip pat pasirodė esąs politiškai žalingas. Vėliau buvo pripažinta, kad keliose jos išsaugotose žinutėse yra „visiškai slaptos“ informacijos.
„Ovaliajame kabinete negalime turėti žmogaus, kuris nesupranta žodžio „konfidencialu“ arba „įslaptinta“ reikšmės“, – sakė D. Trumpas tos kampanijos metu – tai buvo vienas iš daugelio išpuolių prieš H. Clinton dėl to, kas, anot jo, buvo akivaizdus federalinės teisės pažeidimas.
Pirmadienio popietę H. Clinton socialiniuose tinkluose paskelbė savo pačios trumpą komentarą apie Baltųjų rūmų grupinio pokalbio atskleistus dalykus.
„Jūs turbūt juokaujate“, – parašė ji.
Parengta pagal BBC inf.