„Suomija ruošiasi pasitraukti iš Otavos konvencijos“, – paskelbė jis socialiniame tinkle „X“. „Sprendimas priimtas remiantis išsamiu atitinkamų ministerijų ir gynybos pajėgų vertinimu. Suomija yra įsipareigojusi vykdyti tarptautinius įsipareigojimus dėl atsakingo minų naudojimo“, – pridūrė jis.
1997 m. Otavos konvencija, dar žinoma kaip Sutartis dėl priešpėstinių minų uždraudimo, dėl Kremliaus karo su Ukraina patiria vis didesnį spaudimą, ypač Rusijos kaimyninėse šalyse.
Praėjusį mėnesį Lenkija ir trys Baltijos šalys paskelbė, kad taip pat pasitrauks iš tarptautinės konvencijos. Suomija turi 1340 km ilgio sieną su Rusija.
A. Stubbas taip pat sakė, kad Helsinkis iki 2029 m. gynybai skirs 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), o 2024 m. – 2,4 proc. Tai yra daugiau nei dabartinis NATO 2 proc. tikslas, kuris, kaip tikimasi, bus padidintas per birželio mėn. aukščiausiojo lygio susitikimą Hagoje.
„Tai dalis Suomijos indėlio į tai, kad Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už savo gynybą“, – sakė Suomijos prezidentas.
Savaitgalį A. Stubbas surengė netikėtą neoficialią kelionę į Floridą ir kalbėjosi su JAV prezidentu Donaldu Trumpu apie karą Ukrainoje.
Suomijos vadovas, kuris pretendavo tapti Europos pasiuntiniu Ukrainoje ir užimti vietą prie derybų stalo tarp Rusijos ir JAV, po savo vizito, kaip pranešama, sakė, kad europiečiai pradeda galvoti, kada ir kaip užmegzti santykius su Rusijos diktatoriumi Vladimiru Putinu.
Parengta pagal „Politico“ inf.