Balandžio 1 d. Ukraina patvirtino, kad prieš kelias dienas iš D. Trumpo administracijos gavo naują pasiūlymą ir abi šalys „pradėjo konsultacijas“.
Viena iš akivaizdžių problemų yra ta, kad Vašingtono reikalavimai prieštarauja 2021 m. Briuselio ir Kyjivo pasirašytai itin svarbiai žaliavų partnerystei.
Daugelį Kyjive pribloškė itin svarbus interesų konfliktas.
Pasaulis reaguoja į JAV muitus: dalis šalių grasina tuo pačiu
„Tai spąstai. Taškas“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė ekonomistas, politikas ir buvęs ministras pirmininkas Arsenijus Jaceniukas.
Jei Ukraina pasirašys susitarimą, Kyjivas rizikuoja sulaukti Briuselio atsako, o Ukrainos patikimumas „gali susilpnėti“, kartu keldamas „klausimų dėl jos strateginių krypčių“, „Kyiv Independent“ sakė Vilfrydo Martenso Europos studijų centro vizituojanti mokslininkė, daktarė Teona Lavrelašvili.
Ukrainos kelias į ES
Susiję straipsniai
Ukraina jau seniai siekė narystės ES ir oficialiai pateikė paraišką 2022 m. vasario 28 d., praėjus keturioms dienoms nuo Rusijos invazijos pradžios. Apklausų duomenimis, narystė turi didelį gyventojų palaikymą.
Norėdama įstoti į ES, Ukraina turi įvykdyti ES nustatytus reikalavimus, įskaitant teismų sistemos reformą ir kovos su korupcija priemones.
Jei bus įvykdytos visos reformos, Ukraina potencialiai galėtų prisijungti prie ES iki 2029 m., gruodžio mėn. sakė tuometinis ES Komisijos narys, atsakingas už plėtrą, Oliveris Varhelyi.
Šis blokas taip pat yra didžiausias Ukrainos donoras, nuo karo pradžios suteikęs 149 mlrd. dolerių karinės ir humanitarinės pagalbos, ir pagrindinis Ukrainos prekybos partneris.
Du labai skirtingi susitarimai
2021 m. su Ukraina pasirašytas ES memorandumas yra neatsiejama Europos perėjimo prie atsinaujinančiosios energijos plano dalis.
Briuselis nurodė keletą pagrindinių naudingųjų iškasenų, kurių gausu Ukrainoje, įskaitant litį, kobaltą, gamtinį grafitą ir retųjų žemių elementus, kurie yra labai svarbūs akumuliatoriams, vėjo turbinoms ir kitoms žaliosioms technologijoms.
Memorandume su Briuseliu pabrėžiama sąžininga konkurencija ir abipusė nauda Europos ir Ukrainos bendrovėms, plėtojant jos išteklių sektorių.
Susitarimas su JAV yra visai kitoks – naujausią jo versiją kritikai smerkė kaip susitarimą, kuriuo siekiama atimti iš Kyjivo galimybę kontroliuoti savo gamtinius išteklius ir infrastruktūrą.
„Tai labiau šantažas, o ne reikšmingos investicijos“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Vienos ekonominių studijų instituto ekonomistė Olga Pindyuk.
Kyjivas gautų pelną iš savo išteklių tik po to, kai grąžintų pinigus JAV už suteiktą pagalbą – maždaug 100 mlrd. dolerių su 4 proc. metinėmis palūkanomis. JAV nereikėtų nieko įsipareigoti fondui.
Skirtingai nei ankstesniame projekte, į jį taip pat įtraukta nuostata, draudžianti Ukrainai parduoti naudingųjų iškasenų išteklius Amerikos konkurentams, kurie šiuo atveju būtų ES.
Visa tai smarkiai prieštarauja ES memorandumui ir gali priversti Ukrainą laikytis pozicijos, kuri pakenktų jos stojimui į bloką, rašoma „Kyiv Independent“ straipsnyje.
„Suteikdamas Amerikos bendrovėms lengvatinę prieigą prie Ukrainos naudingųjų iškasenų turtų, JAV susitarimas gali pažeisti (ES memorandumo – red. past.) dvasią“, – sakė T. Lavrelašvili.
„Briuseliui kelia susirūpinimą tai, kad vieno užsienio partnerio privilegijavimas kitų atžvilgiu prieštarauja Ukrainos, kaip šalies kandidatės, įsipareigojimams“, – pridūrė ji.
Subtilus balansavimas
D. Trumpas aktyviai bandė daryti spaudimą prezidentui Volodymyrui Zelenskiui, kad šis pasirašytų naujausią susitarimo versiją
„Jis bando pasitraukti iš susitarimo dėl retųjų žemių, ir jei tai padarys, turės problemų, didelių, didelių problemų“, – sakė D. Trumpas žurnalistams kovo 30 d. lėktuve „Air Force One“.
D. Trumpas jau aiškiai nurodė galimas pasekmes, jei V. Zelenskis nepadarys to, ko jis nori. Po dabar jau liūdnai pagarsėjusios Ovalinio kabineto dvikovos nebuvo pasirašyta ankstesnė susitarimo versija, JAV laikinai nutraukė karinę pagalbą ir dalijimąsi žvalgybos informacija.
Ir nors ne taip garsiai, kaip iš D. Trumpo, iš Europos pusės irgi jaučiamas numanomas spaudimas.
Pagrindinė problema, kad Ukraina pasirašytų JAV susitarimą, yra ta, jog tai apribotų ES verslą ir taip prieštarautų Kyjivo europinės integracijos procesui, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Baltijos iniciatyvos dėl Europos reformų valdybos vadovė Marija Golubeva.
ES taip pat yra įsipareigojusi remti Ukrainos atstatymo pastangas, kurioms JAV susitarimas gali sutrukdyti, nes pinigai iš Ukrainos būtų nukreipiami į JAV įkurtą fondą.
Kitos sąjungininkės šalys turėtų turėti galimybę „investuoti lygiomis teisėmis su amerikiečiais“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Ukrainos įstatymų leidėja, parlamentinio ES integracijos komiteto vadovė Ivanna Klympush-Tsintsadze.
Ji pridūrė, kad dėl dabartinių reikalavimų Ukrainos parlamentas greičiausiai neratifikuos susitarimo.
Tai, kad JAV neatsižvelgė į Kyjivo įsipareigojimus ES, sukėlė susirūpinimą Ukrainoje.
„Galbūt D. Trumpas ir vėl pradeda nuo absurdiškai aukštų reikalavimų, o paskui prieis prie priimtino kompromiso“, – laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė Ukrainos įstatymų leidėjas, parlamento Užsienio reikalų politikos komiteto pirmininkas Oleksandras Merežko.
Laukia sunkios derybos
Ukraina gali sudaryti išteklių susitarimą ir su JAV, ir su ES, tačiau Kyjivui tektų iš naujo derėtis su Vašingtonu dėl sąlygų, kad Amerikos bendrovėms nebūtų taikomos lengvatinės sąlygos.
Dar neaišku, ar D. Trumpas būtų tam pasirengęs, nors jo neseniai išsakytos pastabos apie galimą V. Zelenskio pasitraukimą leidžia manyti, kad derybų procesas bus sunkus.
Jei D. Trumpas laikysis savo ir privers Ukrainą pasirašyti šią susitarimo versiją, mažai tikėtina, kad tai sutrukdys Ukrainai įstoti į ES, tačiau yra tikimybė, kad Briuselis gali sumažinti finansinę paramą Kyjivui, laikraščiui „Kyiv Independent“ sakė „Bruegel“ vyresnysis mokslinis bendradarbis André Sapiras.
Tačiau ES greičiausiai pirmiausia imsis diplomatinių veiksmų, o Kyjivui įstojus į bloką teks iš naujo derėtis dėl Vašingtono susitarimo, pridūrė A. Sapiras.
Kyjivas vis dar nori siekti susitarimo su JAV, tik nori tokio, kuris „atitiktų abiejų šalių interesus“, balandžio 1 d. sakė užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha.
„Tai labai sudėtinga istorija, tačiau tikrai nėra neįmanoma rasti pusiausvyrą, kuri pirmiausia atitiktų Ukrainos nacionalinius interesus, mūsų suverenitetą, nepriklausomybę ir jau prisiimtus įsipareigojimus, susijusius su strateginiais narystės ES tikslais“, – sakė I. Klympush-Tsintsadze.
Parengta pagal „Kyiv Independent“ inf.