D. Trumpas yra vienas iš dviejų prezidentų, kuriems pavyko išbūti dvi kadencijas ne iš eilės, ir yra antrasis toks prezidentas po Groverio Klivlendo, kuris tai padarė XIX a.
Tačiau D. Trumpas yra pateikęs komentarų, kuriuose užsimena apie siekius dėl trečios kadencijos.
Konstitucijos, kuri yra aukščiausiasis Jungtinių Valstijų įstatymas, pataisa draudžia bet kam eiti pareigas daugiau nei dvi kadencijas.
Dėl per klaidą nutekintų D. Trumpo dokumentų ragina atlikti tyrimą: galėjo kilti pavojus ir JAV kariams
Kyla klausimų, kiek tikėtina, kad D. Trumpas iš tiesų sieks trečios kadencijos 2028 m. – ir ar tai apskritai įmanoma?
Ar nors vienas JAV prezidentas yra ėjęs tris kadencijas?
Franklinas Ruzveltas 1933–1945 m. JAV prezidentu buvo keturis kartus, mat pirminėje JAV Konstitucijoje nebuvo jokių apribojimų, nurodančių, kiek kadencijų prezidentas gali eiti pareigas.
Tačiau vėliau 22-oji pataisa apribojo prezidentus iki dviejų kadencijų po ketverius metus, neatsižvelgiant į tai, ar jos buvo vykdomos iš eilės, ar ne.
Susiję straipsniai
Praėjus dvejiems metams po F. Ruzvelto mirties Kongresas priėmė 22-ąją pataisą, kuri įsigaliojo nuo 1952 m. rinkimų. Nuo to laiko niekas negalėjo būti renkamas daugiau nei dviem kadencijoms. Pataisoje teigiama, kad „niekas negali būti renkamas į prezidento postą daugiau kaip du kartus“.
Ką pasakė D. Trumpas?
Kovo 30 d., sekmadienį, duodamas interviu „NBC News“, JAV prezidentas išsakė kol kas tiesmukiausius komentarus apie siekį siekti trečios kadencijos.
„Daug žmonių nori, kad aš tai padaryčiau. Bet aš iš esmės jiems sakau, kad mums dar reikia nueiti ilgą kelią, žinote, dar labai anksti pradėti dirbti“, – kalbėjo D. Trumpas.
„Esu susitelkęs į dabartį“, – pridūrė jis.
Paklaustas, ar norėtų dar vienos kadencijos, prezidentas atsakė: „Man patinka dirbti“.
„Aš nejuokauju, – sakė D. Trumpas, paprašytas patikslinti. – Bet aš nejuokauju – dar gerokai per anksti apie tai galvoti“.
Paklaustas, ar jam buvo pateikti planai, kurie leistų siekti trečios kadencijos, D. Trumpas atsakė, kad yra „metodų, kuriais būtų galima tai padaryti“.
„NBC News“ paklausė apie galimą scenarijų, pagal kurį viceprezidentas J. D. Vance'as kandidatuotų į prezidento postą, o vėliau perduotų šį vaidmenį D. Trumpui. D. Trumpas atsakė, kad „tai yra vienas iš“ metodų.
„Bet yra ir kitų“, – pridūrė jis.
Paprašytas pasidalyti kitu metodu, jis tiesiog atsakė „ne“.
Kai kurie D. Trumpo sąjungininkai garsiai pasisakė už tai, kad jis siektų trečios kadencijos.
Buvęs D. Trumpo strategas Steve'as Bannonas, kuris vadovauja dešiniųjų pažiūrų tinklalaidei „War Room“, praėjusį mėnesį sakydamas kalbą Konservatyviųjų politinių veiksmų konferencijoje paragino prezidentą vėl kandidatuoti, o vėliau duodamas interviu „News Nation“ pridūrė tikįs, kad prezidentas „kandidatuos ir vėl laimės 2028 m.“.
Respublikonų kongresmenas Andy Oglesas parengė rezoliuciją, kurioje raginama pratęsti prezidento kadencijų apribojimus, o tai leistų D. Trumpui siekti dar vienos kadencijos.
Ar D. Trumpas galėtų tai padaryti, jei to tik norėtų?
Tai būtų „praktiškai neįmanoma“, „Sky News“ sakė į pensiją išėjęs Sandraugos teismo teisėjas Josephas Cosgrove'as. Jam tektų iš dalies pakeisti Konstituciją, o tai, pasak J. Cosgrove'o, yra „sunki užduotis“.
„Įprastu būdu reikia, kad pataisą pasiūlytų du trečdaliai Atstovų Rūmų ir Senato narių, o jai pritarti turėtų trys ketvirtadaliai valstijų“, – aiškina jis.
„Atsižvelgiant į itin glaudžius politinius nesutarimus Jungtinėse Valstijose, nė vienas iš šių įvykių nėra tikėtinas. Net jei respublikonai kontroliuos ir Atstovų Rūmus, ir Senatą, jų dauguma bus tokia nedidelė, kad tokiomis sąlygomis 22-osios pataisos niekada nebus galima persvarstyti“, – kalbėjo J. Cosgrove'as.
J. Fortieras, kuris pritarė J. Cosgrove'o pastaboms, teigia, kad kai kurie teisininkai teigia, jog yra spragų, kuriomis galima pasinaudoti siekiant apeiti dviejų kadencijų ribą.
„Jie teigia, kad 22-oji pataisa draudžia kandidatuoti trečiajai kadencijai, bet ne eiti pareigas trečiąją kadenciją“, – sako jis.
„O pasinaudojus išradinga gudrybe, kadencijos apribojimą turintis prezidentas galėtų būti išrinktas viceprezidentu arba įrašytas į eilę žmonių galinčių perimti prezidento pareigas, o tada, kai atsistatydintų prieš jį atitinkamas pareigas einantys asmenys, jis galėtų užimti prezidento postą.“
Būtent apie tokį metodą užsiminė D. Trumpas, pagal kurį J. D. Vance'as 2028 m. būtų išrinktas prezidentu, o D. Trumpas – jo viceprezidentu, o po to jie pasikeistų pareigomis.
Tačiau, pasak J. Fortieras, ši teorija ignoruoja daugybę kitų pataisų ir kitų konstitucinių įstatymų, kuriuose nurodoma, kad viceprezidentas ar kitas asmuo, esantis eilėje perimti prezidento pareigas, „turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, kad taptų prezidentu“.
O D. Trumpas ar kas nors kitas, jau dvi kadencijas ėjęs prezidento pareigas, neatitiktų šių kriterijų dėl 22-osios pataisos.
Be to, rinkimų teisės profesorius iš Notre Dame universiteto Derekas Mulleris pažymėjo, kad 1804 m. ratifikuotoje 12-ojoje pataisoje teigiama, jog „joks asmuo, kuris pagal Konstituciją negali eiti prezidento pareigų, negali būti renkamas Jungtinių Valstijų viceprezidentu“.
Tai reiškia, kad dėl to, jog D. Trumpas 2028 m. negalės būti prezidentu, jis taip pat negalės būti ir viceprezidentu, aiškina profesorius D. Mulleris.
„Nemanau, kad yra koks nors ‚vienas keistas triukas‘, kaip apeiti prezidento kadencijų apribojimus“, – tęsė jis ir pridūrė, kad siekiant trečios kadencijos reikėtų ypatingo federalinių ir valstijų pareigūnų pritarimo, jau nekalbant apie teismus ir pačius rinkėjus.
Jis užsiminė, kad D. Trumpas apie trečiąją kadenciją kalba dėl politinių priežasčių, siekdamas „parodyti kuo daugiau jėgų“, o ne ketindamas vėl kandidatuoti.
„Toks silpnavalis prezidentas kaip Donaldas Trumpas yra visiškai suinteresuotas sudaryti įspūdį, kad jis nėra silpnavalis“, – sakė jis.
Demokratų kongresmenas Danielis Goldmanas, kuris buvo pagrindinis patarėjas pirmosios D. Trumpo apkaltos byloje, pareiškime aiškino, kad JAV prezidentas turi aiškius tikslus.
„Tai dar viena jo aiškių pastangų perimti valdžią ir išardyti mūsų demokratiją eskalacija. Jei Kongreso respublikonai tiki Konstitucija, jie pasisakys prieš D. Trumpo ambicijas siekti trečiosios kadencijos“, – dėstė jis.
Ką JAV prezidentas apie tai yra sakęs anksčiau?
Prieš 2020 m. rinkimus, kuriuos D. Trumpas pralaimėjo Joe Bidenui, jis pirmą kartą užsiminė, kad sieks trečios kadencijos.
2020 m. rugpjūtį vykusiame mitinge jis sakė savo šalininkams, kad laimės kitus rinkimus, o tada galbūt „eis dar ketverius metus“, kadangi „jie šnipinėjo mano kampaniją“, taip akivaizdžiai paminėdamas savo nepagrįstus teiginius, kad Barackas Obama prieš išrinkimą 2016 m. „klausėsi jo pokalbių“.
Pasak „Forbes“, kitame mitinge D. Trumpas kalbėjo, kad jei laimėtų 2020 m. rinkimus, „derėtųsi“ dėl trečios kadencijos, ir pridūrė, kad po to „tikriausiai turėtų teisę į dar ketverius metus“, remdamasis tuo, kaip su juo buvo elgiamasi.
Tačiau 2023 m. interviu televizijos kanalui „NBC News“ D. Trumpas buvo paklaustas, ar yra koks nors scenarijus, pagal kurį jis siektų trečios kadencijos, jei kitais metais laimėtų prezidento postą, į ką jis atsakė: „Ne“.
2024 m. balandį žurnalui „Time“ jis sakė, kad „nepritartų“ pratęstai kadencijai, tačiau du neaiškūs komentarai, kuriuos jis išsakė pernai kalbose, paskatino gandus, kad jis galėtų pabandyti tai padaryti.
Vienas iš jų buvo per kalbą Nacionalinėje šaulių asociacijoje, kai jis rėmėjų paklausė, ar jis turėtų būti laikomas „trijų kadencijų ar dviejų kadencijų prezidentu“ – nors tai, regis, buvo nuoroda į jo nepagrįstus teiginius, kad jis turėjo laimėti 2020 m. rinkimus, bet jie buvo suklastoti jo nenaudai.
Kitas atvejis buvo liepos mėnesį, kai jis konservatyvaus krikščionių renginio dalyviams pasakė, kad jiems „nebereikės balsuoti“, jei jis laimės 2024 m. rinkimus, rašo „CBS News“.
Pakartojęs, kad jie balsuotų „tik šį kartą“, jis pridūrė: „Po ketverių metų jums nebereikės balsuoti. Mes viską sutvarkysime taip gerai, kad jums nebereikės balsuoti“.
JAV verslo instituto vyresnysis mokslo darbuotojas Johnas Fortieras teigė, kad krikščionių renginio komentarai buvo ištraukti iš konteksto ir kad D. Trumpas tiesiog bandė „paskatinti kartais nenorinčią balsuoti krikščionių bendruomenę balsuoti šiuose rinkimuose“.
„D. Trumpas, eidamas savo pareigas, sugebėtų išspręsti jiems rūpimus klausimus taip, kad nebūtų svarbu, ar jie nuspręs balsuoti per būsimus rinkimus“, – aiškina jis.
„Tai nebuvo nuoroda, kad D. Trumpas atšauks būsimus rinkimus ar bandys dirbti po antrosios kadencijos“, – dėstė jis.
Parengta pagal „Sky News“ inf.